Lietuva sau kelia užduotį artimiausiu metu turėti priedangų apie 60-čiai procentų miestų gyventojų. Tam kasmet skiriamos didžiulės sumos pinigų, tačiau praėjusią gegužę Vilniaus apskrityje paskelbtas oro pavojus parodė, kad kai kurios institucijos, net ir tos, kurių patalpose įrengtos tokios saugaus prieglobsčio vietos, vis dar nežino kaip elgtis kilus tokioms ekstremalioms situacijoms. Daugiausiai kritikos išsakyta Vilniaus regiono švietimo įstaigoms. Pasidomėjome, ko iš šios situacijos pasimokė Plungės rajono mokyklos ir lopšeliai-darželiai.

Mokyklos nuogąstauja, kad oro pavojaus atveju jų patalpose esančių priedangų neužtektų net mokyklos bendruomenei, ką jau kalbėti apie aplinkinius gyventojus. ELTOS nuotrauka

Skaityti toliau →

Kai skola negrąžinama laiku, pirmiausia dažniausiai pakanka priminti apie mokėjimą. Tačiau jei skolininkas vis nukelia atsiskaitymo datą, nereaguoja į žinutes arba vengia konkrečiai pasakyti, kada grąžins pinigus, vien neformalaus priminimo gali nebeužtekti. Tokiose situacijose galima pereiti prie oficialesnio bendravimo – raštiško raginimo atsiskaityti.

Skaityti toliau →

Kaimuose ir mažuose miesteliuose gyventojų saugumui svarbūs ne tik ugniagesiai, bet ir žmonės, pasirengę padėti vieni kitiems. Savanoriai ugniagesiai ir aktyvios bendruomenės gali greičiau pastebėti, kam reikia pagalbos, ir prisidėti prie pasirengimo nelaimėms.

Pernai Lietuvoje buvo registruoti 1584 savanoriai ugniagesiai, pasirengę prisidėti prie gyventojų saugumo. Nuotr. iš pexels.com

Apie savanorių veiklą ir bendruomenių pasirengimą papasakojo Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos vadovė Virginija Šetkienė ir Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas.

Skaityti toliau →

Plungės rajono Žemaitijos kadetų gimnazija regiono gyventojams dėl savo veiklos žinoma gana seniai. Nuo 2001 metų mokykloje vykdomas gynybinis ir pilietinis ugdymas, kurio tikslas yra ruošti pilietiškus, atsakingus, fiziškai aktyvius ir savo valstybei neabejingus jaunuolius. Prieš ketvirtį amžiaus tai buvo drąsus žingsnis. Tuo metu visuomenė ir švietimo sistema dar nebuvo pasirengusios tokiam ugdymo modeliui, todėl ilgus metus jis nesulaukė deramo pripažinimo. Tačiau mokyklos bendruomenė nuosekliai išlaikė pasirinktą kryptį, puoselėjo tradicijas ir tikėjo šios ugdymo filosofijos prasmingumu.

Sauliaus NARKAUS nuotrauka

Skaityti toliau →

Plungiškiai sutuoktiniai Kristina ir Ernestas Kleinai įsitikinę: augant vaikui pirmoji  patriotizmo mokykla išeinama šeimoje. Ir mokslai toje mokykloje prasideda ne nuo gražaus pasakymo „Mylėk Lietuvą“, bet nuo tėvų pavyzdžio ir noro puoselėti savo gimtąją kalbą, papročius, šalies istoriją, nuo bendrų kelionių po Lietuvą, giminės pasakojimų, perduodamų iš kartos į kartą.

Kristina ir Ernestas Kleinai.  Jurgitos NAGLIENĖS nuotrauka

„Mums patriotizmas – tai trys kertiniai akmenys: turi žinoti, iš kur ateini, branginti kalbą ir jausti atsakomybę už tai, ką paliksi po savęs“, – teigia sutuoktiniai, savo asmeniniu pavyzdžiu įrodantys, kad nesvarbu, kiek esi užimtas, visada gali ir privalai rasti laiko ne tik savo asmeninei ar šeimos gerovei, bet ir nelaimės ištiktam kaimynui ar grėsmės akivaizdoje atsidūrusiai savo šaliai.

Skaityti toliau →

Ilgus dešimtmečius galiojusi nerašyta taisyklė „pamačiau – vadinasi, tai tikra“ šiandien subyrėjo į šipulius. Nuotrauka ar vaizdo įrašas, kadaise tarnavę kaip nepaneigiamas tiesos įrodymas, dabar gali būti sugeneruoti arba pakeisti tiesiog per kelias minutes. Žengiame į erą, kurioje vaizdinė medžiaga praranda savo autentiškumo monopolį, o tai iš esmės keičia mūsų santykį į informaciją.

Lukas Andriukaitis, Pilietinio atsparumo iniciatyvos bendra įkūrėjas Nuotr. iš asmeninio archyvo

Skaityti toliau →

Tikriau tariant, gebėjimui būdrauti, kuris aktualus šiandienio pasaulio geopolitiniame kontekste, Lietuvos pasienio – Skuodo rajono – moksleiviams dar reikia laiko: toks įspūdis susidarė iš pokalbio su Mosėdžio gimnazijos kūno kultūros mokytoju, Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės 307 kuopos vadu Rimantu Bugailiškiu, nes jis ne tik šios mokyklos, bet ir Skuodo P. Žadeikio gimnazijos jaunųjų šaulių būrelių vadovas. Iki šiųmečio rugsėjo vadovavęs analogiškam būreliui ir Ylakių gimnazijoje, kurio gretos sunyko.

Jaunųjų šaulių eisena – dažnas vietos renginių pasididžiavimas. Autorės nuotr.

Skaityti toliau →

Šiuolaikinė geopolitinė realybė Lietuvą verčia iš esmės permąstyti nacionalinio saugumo pamatus – šiandien šalies gynyba nebeapsiriboja vien profesionalia kariuomene, specialiosiomis tarnybomis ar tarptautinių sąjungininkų parama. Kaip rugpjūčio pabaigoje vykusiame išskirtinio objekto atidaryme Stirbiuose pabrėžė Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis, „mes gyvename šalia ugnikalnio, todėl visus kviečiu atsakingiau žiūrėti į šalies gynybą“.

Gintarės KARMONIENĖS nuotr. (Iš dešinės) modernios šaudyklos „Juodas gandras“ įkūrėjas ir investuotojas A. Zubernis, vidaus reikalų ministras M. Katelynas, šaudyklos vadovas A. Poška, Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas pasidžiaugė tiek šalies gynybai, tiek civilinei saugai svarbiu įgyvendintu projektu Stirbiuose.

Skaityti toliau →

1961 metų gegužės 8-ąją Simanauskų šeimoje gimė sveikas, gražus ir didelis, beveik penkis kilogramus svėręs, berniukas. Stanislavai ir Juozui Simanauskams jis buvo pirmagimis Vytas. Vėliau šeimoje augo ir dvi dukros – Vilma bei Vaida. Atrodė, kad viskas prasideda taip, kaip ir turėtų prasidėti laiminga šeimos istorija, bet gimdymo komplikacijos viską pakeitė.

Skaityti toliau →

Notėnai skaičiuoja 773 metus nuo pirmo vietovės paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose, bet per Obuolinių atlaidų šventę žvilgsnis krypo ne tik į ilgą kaimo istoriją. Bene daugiausiai plojimų teko keturioms šeimoms, per pastaruosius maždaug pusantrų metų susilaukusioms mažylių. Keturi nauji gyvenimai nedideliam kaimui – žinia, kuria norėjosi pasidžiaugti garsiai.

Kaip Obuoliniai atlaidai be savo didžiulio raudono obuolio?

Skaityti toliau →