Nepasirengimas ir baimė Lietuvoje, tačiau puikiai veikianti įtraukaus ugdymo sistema užsienyje. Galiausiai – sugrįžimas į ženkliai pasikeitusią Lietuvos švietimo aplinką. Tokia patirtis lydi mamą Jurgitą Barkauskienę, auginančią 16-metį sūnų Matą, turintį Dauno sindromą. Nepasirengimas priimti „kitokį“ vaiką ilgą laiką visuomenėje buvo kasdienė realybė, tačiau Jurgitos ir jos sūnaus Mato istorija rodo, kad turint palaikymą, žinias ir bendradarbiavimą, įtraukusis ugdymas gali tapti realia galimybe, o ne tik teorine nuostata.
Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijoje, kurios languose, kaip ir kitose miesto įstaigose, tą rytą mirgėjo atminimo liepsnelės, o mokyklos stogastulpį juosė degantys fakelai, aktų salėje laukė pilietiškumo pamoka. Ją kas penkeri metai čia mokiniams pristatanti gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danutė Kazlauskienė prisipažino: kalbėti nelengva, ne viskas pagal scenarijų, nes savo liudijimus išsakantys tą naktį išgyveno savimi.
Savo prisiminimais pasidalijo mokytojai: I. Kondrotienė, L. Vainorienė, D. Veisienė, I. Viščiūnas.
Taip apie lemtingą Lietuvai 1991-ųjų Sausio 13-ąją pasakoja tuometė Vilniaus universiteto teisės fakulteto studentė, o tada Skuodo rajono savivaldybės ir vietos vykdomojo komiteto instruktorė, o vėliau visus darbo karjeros metus valstybinėje socialinio draudimo sistemoje bei mokesčių inspekcijoje juriste dirbusi žebrokiškė Janina Maciutė. Laikas, iš kurio vėlų vakarą, likus pusantros valandos iki kelionės į Vilnių iš savo kaimo susiruošė, buvęs įtraukus informacija.
J. Maciutė toje pačioje Skuodo aikštėje, iš kurios su organizuota autobusų kolona Sausio 13-ją vyko ginti Parlamento.
Pastato gyvūnams auginti – karvidės, žemės ūkio paskirties grupės, Skuodo r. sav., Šačių sen., Erslos k., Beržų g. 1, statybos projektas.
Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Skuodo r. sav., Šačių sen., Erslos k., Beržų g. 1 (7546/0001:9 Rukų k. v.).
Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Prieauglio karvidė – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties, neypatingasis statinys.
Žemės sklypo esama pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas: Naudojimo paskirtis – Žemės ūkio, būdas – Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
Projektinius pasiūlymus parengusio projektuotojo (juridinio ar fizinio asmens) įgalioto atstovo (-ų), galinčio informuoti apie projektinius pasiūlymus vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas ir telefono numeris: UAB „Tektometrija“, į. k. 304491788; tel. +370 604 02 244; J. Basanavičiaus g. 98, LT-76123 Šiauliai. Projekto vadovas K. Sakalauskas. Tel. +370 604 02 244, el. p. .
Statytojas: Z. M.
Susipažinimo su projektiniais pasiūlymais adresas, telefono numeris ir laikas, savivaldybės interneto svetainės adresas: Iš anksto susitarus UAB „Tektometrija“ patalpose J. Basanavičiaus g. 98, Šiauliai,
tel. +370 604 02 244, el. p. ; darbo dienomis 10.00–17.00 val.;
Informacija iki kada ir kokiu būdu iki viešo susirinkimo visuomenės atstovai projektuotojui gali teikti pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų: Iki 2026-01-28, el. p. .
Kur ir kada vyks viešasis susirinkimas (adresas, laikas) arba transliacijos nuoroda: 2026-01-28, 16.00 val. tiesioginės internetinės vaizdo transliacijos būdu Microsoft Teams platformoje:
Jei dėl techninių kliūčių negalėsite prisijungti prie nuorodos, prašome informuoti UAB „Tektometrija“ Projekto vadovą K. Sakalauską tel. +370 604 02 244, pakartotinai bus išsiųsta nuoroda prisijungimui.
Antradienį Lenkimuose pagrindine gatve žingsniavo Trys Karaliai. Jau antrus metus čia tęsiama graži, dar visai neseniai pradėta tradicija. Pernai ji gimė kaip nauja idėja, o šiemet sugrįžo tvirtesnė, labiau pastebima ir žmonių jau laukiama.
Jauni žmonės dažnai ieško galimybių didmiesčiuose, bet ne visi laimę sieja su skubančiu tempu. Ypač džiugu, kad kai kuriems svarbesnė ramybė, artumas ir jausmas, jog esi savo vietoje. Jauna mergina Karolina Drąsutytė, pasirinkusi likti gyventi Skuode, atvirai papasakojo, kodėl šis sprendimas jai tapo ne kompromisu, o vertybe ir kodėl čia randanti viską, kas įprasmina jos gyvenimą.
Vaidyba Žemaičių teatre – poilsis sielai. Karolina – trečia iš dešinės.
Pasibaigė 2025-ieji, o su jais – ir rajono laikraščio „Mūsų žodis“ prenumerata šiems metams su galimybe laimėti puikių prizų, kuriuos įsteigė mūsų miesto verslininkai bei individualių įmonių savininkai.
Nors redakcijoje esanti dėžutė su prenumeratos užsakymo kvitais kasdien gausėja, manome, jog dar yra prenumeratorių, turinčių galimybę laimėti prizą, tik pamiršusių ar vis neprisiruošiančių kvituką atnešti, atsiųsti arba įmesti į prie redakcijos durų esančią pašto dėžutę. Prenumeratos kvitų lauksime iki sausio 20-os dienos. Vėliau pateikusieji galimybės laimėti prizo nebeturės.
Kai kalbame apie vienatvę, dažniausiai ją įsivaizduojame kaip fizinį buvimą be žmonių. Tačiau gyvenimas rodo, kad vienatvė ir buvimas vienam – ne tas pats. Yra žmonių, kurie gyvena vieni, bet jų kasdienybė pilna ryšių, prisiminimų, laukimo ir prasmės. Zitos Buivydienės istorija – būtent tokia.
Valstybės, savivaldybių bei „Sodros“ biudžetai jau patvirtinti, tad aišku, kaip gyvensime 2026 metais. Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad kitąmet augs senatvės, negalios ir netekto dalyvumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, vienišo asmens išmoka, didės ir minimali alga, ir išmokos vaikams.
2024 m. prasidėjo LIFE Osmo Baltic projektas, vykdomas Žemaitijos nacionalinio parko, Lietuvos gamtos fondo ir kitų partnerių iš Lietuvos bei Latvijos. Jo tikslas „Senųjų ąžuolų kelias auksavabaliui Lietuvoje ir Latvijoje“ – tarpvalstybinio ekologinio brandžių medžių tinklo sukūrimas.
Praėjusiais metais projekto gamtininkai kone kiekvieną dieną praleisdavo ieškodami vertingų medžių, juos aprašinėjo, matavo ir kaupė duomenis. Per visą Skuodo rajoną besidriekiančiame ekologiniame koridoriuje buvo inventorizuota daugiau kaip 1 800 biologiškai vertingų ąžuolų, liepų, klevų, vinkšnų ir kitų lapuočių.
Projekto gamtosaugos ekspertas Algimantas Krajinas dalinasi: „Didžiausiais, įspūdingiausiais medžiais išsiskyrė vietos, kuriose anksčiau stovėjo sodybos. Tačiau šiandien dauguma šių medžių stūkso dirbamų laukų viduryje ar užžėlusiose miško aikštelėse.“ Ilgaamžiai medžiai, ypač ąžuolai, buvo globojami sodybvietėse, šalia koplytėlių, sodinami žemės valdų pakraščiuose. Šie medžiai senoliai ne tik saugo vietinę bioįvairovę, bet ir mena gyventojų istoriją.
(0)
