Lietuvos pajūris kiek kitoks nei visa šalis: čia vyrauja kitos spalvos ir pučia kitokie vėjai. Apie tai, kaip susikurti jaukius namus, paklausėme Klaipėdos „Helios Galerijoje“ įsikūrusių salonų atstovų.
Kategorijos "Kita" archyvas
Ministerija siūlo skubias trumpalaikes priemones pieno sektoriui stabilizuoti
| 
(0)
(0)
Atsižvelgdama į susidariusią krizinę situaciją pieno sektoriuje, Žemės ūkio ministerija siūlo skubias trumpalaikes priemones pieno sektoriui stabilizuoti. Pieno gamintojams numatoma iš valstybės biudžeto skirti 8 mln. Eur finansinę paramą už laikomas karves.
Planuojama išmoka – apie 37–38 eurai už karvę. Pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams ši išmoka būtų 10 proc. didesnė.
Tikimasi, kad parama karvių laikytojams bent iš dalies padės stabilizuoti padėtį pieno sektoriuje, nors radikaliai situacijos ir nepakeis. Ričardo Pasiliausko nuotr.
„Uosto poliklinikoje“ teikiamos paslaugos
| (0)
(0)
Sveikata – didžiausia vertybė. Tad labai svarbu pasirinkti tinkamą gydymo įstaigą, kad laiku būtų pastebėtos ir sustabdytos bei išvengtos galimos sveikatos problemos, ir išlaikyti gerą savijautą.
Skuodo „Uosto poliklinika“ yra sveikatos priežiūros paslaugų teikėja, siūlanti plačią medicinos paslaugų įvairovę įvairaus amžiaus pacientams, turinti profesionalių ir patyrusių medicinos specialistų komandą, įsipareigojusi suteikti aukščiausios kokybės paslaugas bei individualiai pritaikytą pagalbą, atitinkančią kiekvieno paciento unikalius poreikius.
Į „Uosto polikliniką“ atvyksta didelę patirtį turintys specialistai: traumatologai, urologai, ginekologai, kardiologai, chirurgai ir odontologai.
Skuodo „Uosto poliklinikoje“ suteikiamos suaugusiųjų ir vaikų gydytojų specialistų paslaugos.
Specialistų komanda susideda iš akušerių, angiochirurgų (kraujagyslių gydytojų), chirurgų, ginekologų-akušerių, kardiologų, kineziterapeutų, LOR, neurologų, odontologų, ortopedų-traumatologų, psichiatrų, radiologų-echoskopuotojų, reabilitologų, šeimos gydytojų, urologų, vaikų chirurgų, vaikų kardiologų.
Kuria patrauklų pienininkystės ūkį
| (0)
(0)
„Nepamenu, kiek tada man buvo metų, dar nedaug, tėvų draugų ūkyje padėjau rinkti akmenis. Nusibodo man tas darbas ir nusprendžiau eiti namo, pareikšdama: „Būsiu ūkininkė, bet akmenų nerinksiu.“ Ūkininke tapau, bet akmenis vis tiek renku“, – nusijuokia Radviliškio rajone pienininkystės ūkį plėtojanti jaunoji ūkininkė Ieva Bitaitytė, viena iš 2022 m. konkurso „Gerieji KPP pavyzdžiai – TOP 10 geriausių KPP pavyzdžių Lietuvoje“ nugalėtoja.
Ji apdovanota už sėkmingai įgyvendintą projektą, finansuotą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkui įsikūrimui“.
Pienininkystės verslas – perspektyvus, bet tam, kad ši veikla nebūtų varginanti, reikia modernizuoti ūkį. Tam labai praverčia parama. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Prezidento ir pirmosios ponios kalėdinis sveikinimas
| (0)
(0)
Mielieji,
šv. Kūčios visada atneša tą taip trokštamą šilumos ir jaukumo nuojautą. Nors švenčiame Kūčias kasmet, kiekvienąsyk jos būna kitokios – džiaugiamės artimųjų pasiekimais, išgyvename dėl praradimų ir netekčių. Laukdami Didžiojo gimimo stebuklo, ypač gerai suvokiame, koks gražus ir nepakartojamas yra Gyvenimas. Apglėbia ramybės jausmas, kad viskas bus gerai… Pasaulyje, Tėvynėje, mūsų namuose.
Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis
| (0)
(0)
Norintieji gauti paramą negalės metų metus tame pačiame plote auginti tų pačių kultūrų – turės keisti vietas, kad nebūtų alinamas dirvožemis. Ričardo Pasiliausko nuotr.
EK 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtintas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas) – tvaraus ir aplinkai draugiško žemės ir maisto ūkio plėtros, ūkių, ypač smulkiųjų ir vidutinių, konkurencingumo, kartų kaitos kaime skatinimas. Šiam kokybiškai naujam paramos teikimo laikotarpiui svarus pamatas padėtas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (toliau – KPP).
Ar keliaudami elgiamės (ne)atsakingai?
| (0)
(0)
R. Liausėdienė džiaugiasi, kad Lietuvos gyventojai kiekvienais metais, prieš vykstant į svečias šalis, vis labiau domisi profilaktinėmis priemonėmis ir konsultuojasi su specialistais. Nuotr. iš asmeninio archyvo.
Kelionės yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Paprastai kelionė suprantama kaip neeilinė, nekasdienė išvyka, dažniausiai į užsienio šalį. Asmens dokumentų galiojimo datos patikrinimas ir apgalvotas daiktų krovimasis yra būtina pasiruošimo dalis, bet ar visada pasirūpiname savo sveikata? Ar koronaviruso pandemija mus išmokė elgtis atsakingiau?
Apie užkrečiamųjų ligų rizikas, būtinas prevencijos priemones bei lietuvių keliavimo įpročius pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.
Negalime numoti ranka į šią ligą
| (0)
(0)
Rūta pasiskiepijo nuo koronaviruso būdama šešioliktą savaitę nėščia: „Pasvėriau riziką tarp to, kas būtų, jei pasiskiepyčiau, ir kas, jei nepasiskiepijus susirgčiau koronavirusu.“ Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nors COVID-19 pandemija tampa neatsiejama visų mūsų gyvenimo dalimi, itin svarbu nepamiršti išmoktų pamokų. Tik atsakingai elgdamiesi galime apsaugoti save ir savo aplinką nuo koronaviruso infekcijos ir kitų užkrečiamųjų ligų, keliančių grėsmę sveikatai, o kartais – ir gyvybei.
Apie tai, kaip koronavirusu užsikrėtė visa šeima ir kodėl dar būdama nėščia moteris nusprendė pasiskiepyti, pasakoja šiaulietė Rūta Mankienė. O apie pagrindines prevencines ir apsaugos priemones, padedančias apsisaugoti nuo daugelio virusinių infekcijų, primena vaistininkė Laura Mockutė.
Šių dienų pandemijos ABC: ką turėtume žinoti?
| (0)
(0)
Epidemiologė Daiva Razmuvienė sako: „Galime nedrąsiai kalbėti apie tai, jog koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu, kaip kad gripas.“
2019 metų pabaigoje užfiksuotas pirmasis tuomet dar nežinomo koronaviruso atvejis Kinijoje, Azijos žemyne, o 2020-ųjų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė koronaviruso pandemiją. Per nepilnus trejus pandemijos metus virusu užsikrėtė daugiau nei 625 mln. žmonių, 6,5 mln. iš jų mirė.
Apie dabartinę epidemiologinę situaciją Lietuvoje, galiojančias rekomendacijas ir ketvirtąjį skiepijimo etapą pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Pradėjau gyventi tuomet, kai sugebėjau atsispirti nuo dugno
| (0)
(0)
Kęstutis Kaupas nuolatiniu darbu su savimi įveikė priklausomybę nuo narkotikų.
Kalbėti apie savo problemas, kai jos pradėtos spręsti arba išspręstos, yra viena, tačiau išdrįsti pripažinti sau ir tai paversti atspirties tašku – visai kas kita. Kartais sugebėjusių atsitiesti ir pakeisti savo gyvenimą žmonių istorijos gali pasirodyti nereikšmingos ir neturinčios tikslo, tačiau tik ne tada, kai jos pasakojamos pirmuoju asmeniu.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento tyrimų duomenimis, nors kartą gyvenime narkotikus yra vartoję 14 procentų lietuvių. Būdamas penkiolikos, Kęstutis Kaupas pirmą kartą išbandė narkotikus, o šiandien, be medikų pagalbos savarankiškai įveikęs narkotikų priklausomybę, jis dalijasi savo patirtimi ir siekia įkvėpti kitus.