Visą praėjusią savaitę Barstyčių mokyklos tvenkinio pakrantėje buvo girdėti ne tik plaktukų dūžiai, bet ir vaikų juokas, diskusijos bei balsavimai. Čia įvyko „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ (KAD) – unikalus projektas, kuriame svarbiausi – ne architektų brėžiniai, o pačių vaikų idėjos. Dar pirmąją dieną vienas stovyklautojų juokaudamas paklausė, o kur tos archeologijos dirbtuvės. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad jų laukia visai kitoks nuotykis – ne ieškoti praeities, o kurti ateitį.

Darbai pajudėjo – vaikams noro ir iniciatyvos netrūksta.

Skaityti toliau →

Pasibaigus kasmetiniam žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimui, kuris šiemet truko nuo balandžio 13 d. iki birželio 22 d., Žemės ūkio ministerija apibendrino pirmuosius rezultatus.

Daugiamečių pievų ir joms priskiriamų plotų šiemet deklaruota panašiai tiek kiek ir ankstesniais metais. ŽŪM archyvo nuotrauka

Šiemet patvirtinta 107,2 tūkst. paraiškų (pernai – 110,1 tūkst.), kuriose deklaruota 2 910,1 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų (pernai – 2 915,1 tūkst. ha). Statistikos duomenys patvirtina ilgalaikę Lietuvos žemės ūkio tendenciją – pareiškėjų skaičius mažėja, tačiau deklaruojami plotai beveik nesikeičia,  todėl didėja vidutinis vienam pareiškėjui tenkantis deklaruotas plotas. Šiemet jis siekia 27,1 ha (2025 m. – 26,5 ha). Pastebima, kad vis daugiau dėmesio skiriama aplinkosaugai ir tvaresniam ūkininkavimui. 

Skaityti toliau →

Skuodo miesto parke esantis vadinamasis beždžionių tiltas jau ne vienerius metus sulaukia gyventojų dėmesio. Tai vienas iš miesto simbolių, nerimą keliantis statinys, kurio būklė, miestiečių nuomone, seniai kėlė susirūpinimą.

Gyventojų nerimas paskatino pasidomėti situacija

Šių metų pavasarį redakciją vėl pasiekė gyventojų pastebėjimai ir nuogąstavimai dėl tilto saugumo. Žmonės pasakojo, kad, eidami juo, jaučia konstrukcijų nestabilumą, pastebi korozijos pažeistus elementus, o kai kurie prisiminė ir praėjusių metų incidentą, kai nutrūko lynų tvirtinimo elementai. Būtent gyventojų susirūpinimas paskatino dar kartą pasidomėti šio objekto būkle.

Skaityti toliau →

Nelygu kuriame krašte bijūnus vadina panavijomis, pinavijomis, pivonijomis. Šio pavadinimo kilmė – iš graikų kalbos žodžio „paeon“, graikų mitologijoje reiškiančio gydymo dievą ir gydytojų globėją. Šie daugiamečiai žoliniai augalai turi sustorėjusias sultingas šaknis, jų žiedai rausvi, balti arba gelsvi, galintys augti iki 100 metų. Bet šitiek apie bijūnus pasakyti bendrais bruožais, reiškia beveik nepasakyti nieko. Apsilankius Lenkimuose visą birželį trunkančioje jų žydėjimo šventėje bei žvilgtelėjus į 80 šio augalo atmainų Dianos Samoškienės gėlyno kolekcijoje, tampa aišku: vis dėlto geriau kartą pamatyti.

Bijūnų gėlyno Lenkimuose įkūrėja D. Samoškienė.

Skaityti toliau →

Kol vieni svajoja apie gyvenimą kaime, Raminta Laurutienė savo svajonę pavertė realybe. Vaiko priežiūros atostogų metu gimusi idėja šiandien išaugo į modernų šeimos ūkį Radviliškio rajone, Karčemų kaime, kuriame dera šilauogės, šiitake grybai ir bitininkystė. Pradėjusi nuo sprendimo pasinaudoti „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ parama, Raminta kartu su šeima įrodė, kad atkaklumas, darbas ir kūrybiškumas gali sukurti sėkmingą verslą net ir nedideliame Lietuvos kaime.

Šiandien „Lauručių ūkis“ – tai ne tik gausus derlius ar dešimtys bičių šeimų, bet ir įkvepianti istorija apie tai, kaip viena svajonė gali išaugti į beveik šimtą natūralių produktų bei tapti pavyzdžiu kitiems jauniems žmonėms.

Lauručių šeima ne tik augina, bet perdirba ir realizuoja ūkyje užaugintą produkciją. 

Skaityti toliau →

„Prieš septynerius metus išgirdę per televiziją kvietimą tapti globėjais su žinute „Tu gali suteikti vaikams namus“, su vyru pagalvojome, kad čia skirta mums. Minčiai subręsti reikėjo vienerių metų“, – pasakoja Daukšių kaime gyvenanti Audronė Būtienė. Jos šeimoje dabar auga keturi tėvų globos netekę vaikai.

A. Būtienė iki šiol prisimena tą lemtingą 2018 m. kalėdinį vakarą. Tada prie šventinio stalo buvo susirinkusi visa šeima – iš Norvegijos sugrįžęs vyras ir penki vaikai. Keturi iš jų jau kūrė savo gyvenimą savarankiškai, namuose buvo likęs tik jauniausias, 14-metis sūnus.

Skaityti toliau →

Kai žmogui sukanka devyniasdešimt septyneri, dažniausiai kalbama apie metus. Apie nugyventą laiką. Vytautas Vasiliauskas priklauso tai žmonių kartai, kuri daug iškentė, daug dirbo ir mažai skundėsi. Jo gyvenime buvo visko – nuo slapstymosi tremčių metais iki aukščiausio veterinarijos sistemos apdovanojimo Lietuvoje. Jo istorija – tai ne tik vieno žmogaus gyvenimas. Tai beveik visas Lietuvos šimtmetis: karas, tremčių baimė, slapstymasis, kolūkiai, bemiegės darbo naktys, mokslai po darbų, tarnystė žmonėms ir nesibaigiantis noras mokytis net tada, kai daugelis jau seniai būtų pasirinkę poilsį.

Skaityti toliau →

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena naujausius nuveiktus darbus, stiprinančius šeimų finansinį stabilumą, užtikrinančius socialinį saugumą ir prieinamą pagalbą nepasiturintiems šalies gyventojams.

„Mūsų tikslas – siekti, kad valstybė būtų patikima šeimos partnerė kiekviename jos gyvenimo etape – nuo vaiko gimimo iki galimybių derinti vaikų auginimą su mokslu ar darbu, kad kiekviena šeima jaustų didesnį saugumą, stabilumą ir valstybės rūpestį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Skaityti toliau →

Mosėdyje įsikūrusioje norvegų kapitalo įmonėje UAB „Mittet“, sėkmingai plėtojančioje dirbtinio kailio gamybą ir specializuotų tekstilės medžiagų sprendimus, teikiančioje dygsniavimo (įskaitant ultragarsinį) bei laminavimo paslaugas bei vykdančioje didmeninę, mažmeninę prekybą mūsų šalyje ir užsienyje, birželio 5-ąją paminėjusioje jaunatvišką veiklos 25-metį, darbo diena prasidėjo nekasdieniškai. Ir, kaip trijų dešimčių darbuotojų  kolektyve pastebėjo direktorė Jūratė Kabalinienė, svarbu rajono bendruomenei pasakyti: „Gyvuojame, esame besitęsiančios istorijos iš daugelio seniūnijų ir kaimų dalis!“

Džiugi kolektyvo „Mittet“ 25-ojo gimtadienio fotosesija.

Skaityti toliau →