ŽŪKB „BIO LEUA“ bendradarbiauja su partneriais iš visos Lietuvos. ŽŪKB „BIO LEUA“ archyvo nuotr.

Trumposios maisto tiekimo grandinės yra nauda ir vietos gamintojams, ir vartotojams. Tai teiginys, kurį patvirtins ne tik žemės ūkio specialistai, bet ir žemės ūkio bendrovės, jau dalyvaujančios šiame procese.

Ūkininkams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio, maisto produktų gamyba, perdirbimu ir rinkodara, derėtų prisiminti, kad galima dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (KPP) bei pasinaudoti priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ parama.

Po vieną – sudėtinga

Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „BIO LEUA“ direktorius Nikolajus Dubnikovas sakė, kad bendrovė taip pat pasinaudojo šia paramos rūšimi ir dabar ne tik tiesiogiai parduoda savo kooperatyvo narių užaugintą produkciją klientams, bet ir planuoja plėsti savo veiklos galimybes. Anot pašnekovo, mintis steigti kooperatinę bendrovę prieš daugiau nei dvejus metus kilo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos nariams, ši asociacija dalyvavo ir formuojant pradinį kapitalą. „Į „BIO LEUA“ susibūrė dalis asociacijos narių, – pasakojo pašnekovas. – Dėl to ir mūsų bendrovės pavadinimas susijęs su ekologija bei asociacijos santrumpa.“

Skaityti toliau →

Renata Jampolskė su vyru niekada nekvestionavo vakcinacijos naudos.
Kristinos Aleksynaitės nuotr.

Koronaviruso pandemija yra didžiulio masto pasaulinė krizė, paliekanti skaudžius padarinius ir turinti milžinišką neigiamą poveikį ne tik žmogaus sveikatai, bet ir socialiniam bei ekonominiam gyvenimui. Norint greičiau grįžti į įprastą rutiną ir apkabinti seniai matytą artimą žmogų, yra būtinas visuotinis imunitetas, o jį įmanoma suformuoti tik skiepijantis.

Apie koronaviruso vakcinacijos svarbą, ištirtą skiepų efektyvumą ir dezinformaciją kalba Santaros klinikų direktorius medicinai, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas.

Taip pat aktoriaus Mariaus Jampolskio žmona Renata Jampolskė dalijasi savo šeimos skiepijimosi patirtimi ir pasakoja, kodėl planuoja skiepytis ir nuo koronaviruso.

Skaityti toliau →

Vaikų psichologės E. Baltrūnaitės teigimu, tėvams su vaikais vertėtų aptarti kiekvienos dienos planą, nepamirštant įtraukti laiko, skirto fiziniam aktyvumui ir kokybiškam poilsiui.
Nuotr. Martynos Bakaitės

Gyvename XXI amžiuje, kur kiekviena diena yra tarsi nauja pradžia ir nauja istorija. Atradimų ir išradimų kupinas pasaulis keičiasi nesustabdomu greičiu, prie kurio ritmo turime prisitaikyti visi – ir maži, ir dideli.

Dienos režimas yra puikiai pažįstamas nuolat skubantiems ir lekiantiems suaugusiesiems, kurie stengiasi suderinti darbą ir šeimą, tačiau neretai vaikų dienos režimas yra paliekamas natūraliai tėkmei, tikimasi, kad jis susiformuos savaime, tačiau dėl tokio nusistatymo ateityje gali kilti problemų.

Apie tai, kodėl svarbu vaikams nuo mažens formuoti dienos režimą ir kontroliuoti technologijų naudojimosi laiką, pasakoja vaikų psichologė Emilija Baltrūnaitė.

Skaityti toliau →

Skuodo Martyno Liuterio bažnyčia primena, jog sunkiau besiverčiantieji ir per karantiną kiekvieną sekmadienį nuo 11 iki 13 val. gali gauti šilto maisto bei duonos. Tereikia tik atvykti pasiimti (Vaižganto 39A, Skuodas).

Ne pirmus metus labdaringa veikla užsiimanti Skuodo Martyno Liuterio bažnyčia bus labai dėkinga, jeigu atsiras geradaris, galintis maistui gaminti paaukoti bent maišą bulvių. Norint pasidalinti tuo geru su mažiau turinčiaisiais, reikėtų skambinti tel. 8 699 38 302.

Brangieji,

metų virsmas visada skatina apmąstyti nueitą kelią ir praskleisti ateities uždangą. Būtent ten slypi mūsų viltys ir planai. Tikiu, kad ateinančiais 2021 metais žengsime didelį žingsnį į priekį, kurdami žalesnę, inovatyvesnę ir labiau susiklausiusią, vieningą Lietuvą. Esu įsitikinęs, kad kitąmet apie pandemiją daugiau kalbėsime mažorine, o ne minorine nata.

Nepamirškime – valstybė prasideda nuo žmogaus. Klestinčią šalį gali kurti tik laisvi, orūs ir savimi pasitikintys žmonės. Laimės ir svajonių išsipildymo kiekvienai šeimai!

Tikėkime savimi ir valstybe. Stiprėkime kartu – ir maži, ir dideli. Tegul naujieji 2021 metai nuvilnija mūsų bendra, galinga ir kūrybinga banga į naująjį dešimtmetį. Būkite laimingi.

Laimingų Naujųjų metų!

Nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusios įmonės gali pasinaudoti valstybės pagalbos instrumentais.

Dėl Covid-19 pandemijos lapkritį visoje Lietuvoje antrą kartą per šiuos metus paskelbus karantiną, verslininkų nuotaikos subjuro. Statistikos departamento apklausos duomenimis, 24 proc. įmonių veiklą lapkritį apribojo koronavirusas, o verslo pasitikėjimo rodiklis krito. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtinus karantiną ir augant nukentėjusių įmonių skaičiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skubiai pavirtinti daugiau verslo paramos priemonių bei kviečia naudotis jau esamais finansiniais instrumentais

Skaityti toliau →

Vis daugiau įmonių patiriant veiklos apribojimų, verslo finansavimo klausimas tampa itin aktualus.

Patekusios į Covid-19 pandemijos verpetus, nemažai įmonių patiria apyvartinių ir investicinių lėšų trūkumą. Tam, kad kasdieniai darbai būtų tęsiami, o ilgalaikiai plėtros projektai sėkmingai įgyvendinami, nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti nauja finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų.

Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pakeitus finansinės priemonės „Alternatyva“ sąlygas. Priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. eurų iš valstybės biudžeto, o ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos.

Skaityti toliau →

Covid-19 pandemijos akivaizdoje daugeliui įmonių tenka prisitaikyti prie naujų veiklos sąlygų

Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl koronaviruso įtakos sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų.

Naujoji subsidijų schema bus derinama su Europos Komisija. Pastarosios institucijos patvirtinimą tikimasi gauti per artimiausias savaites, tad įmonės paraiškas galės teikti po Naujųjų metų.

Subsidijos dydį lems sumokėti mokesčiai

Pasak Ekonomikos ir inovacijų  ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorės Ritos Armonienės, subsidiją galės gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurių apyvarta šių metų kovo-spalio mėnesiais sumažėjo 30 proc. ar daugiau, palyginus su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu. Subsidijos dydis sieks 25 proc. nuo įmonės darbuotojams praėjusiais metais sumokėtos ar įskaitytos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumos.

Skaityti toliau →

Specialistė Eglė Savickienė ragina suprasti, kad vakcinos yra vaistinis preparatas, tad gali pasireikšti šalutinis poveikis, tačiau tai nėra pavojinga gyvybei ir padeda išvengti tikrai sunkių ligų. Asmeninio archyvo nuotr.

Imunitetas – tai organizmo gebėjimas neutralizuoti ir iš organizmo pašalinti svetimomis identifikuotas medžiagas, vadinamas antigenais, susiformuojantis dviem būdais. Organizmo apsauga atsiranda natūraliai persirgus kokia nors infekcija arba yra dirbtinai sukuriama vakcinacijos būdu.

Skiepijimas – vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje ir vienas svarbiausių žmonijos išradimų, apsaugantis žmonių gyvybes ir likviduojantis ligas. Nepaisant to, visuomenėje į vakcinaciją vis dar žiūrima dviprasmiškai.

Saugiausi preparatai naudojami medicinoje

Vakcina – tai vaistinis imuninis preparatas, kurio sudėtyje yra susilpninti gyvi ar negyvi tokie mikroorganizmai kaip bakterijos ir virusai ar jų dalys. Vakcinacija mokslininkų pripažįstama kaip veiksmingiausia priemonė mažinant sergamumą, kovojant su užkrečiamosiomis ligomis, jų komplikacijomis ir mirtimis, kurią įskiepijus žmogaus organizme susidaro apsauginiai imuniniai mechanizmai ir imuninė atmintis.

Skaityti toliau →