Demencija yra viena dažniausių vyresnių žmonių negalios priežasčių. Tai lėtinis pažinimo funkcijų sutrikimas, kuris paveikia kasdienę žmogaus veiklą, buitinį, profesinį ir socialinį gyvenimą. Liga dažniausiai pastebima atsiradus kognityvinių funkcijų – atminties, kalbos, dėmesio, planavimo, sprendimų priėmimo ir kt., sutrikimams.

Centro poliklinikos gydytojos Eglės Ignatavičienės teigimu, demencijos priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau yra keletas rizikos veiksnių, kuriuos eliminuojant galima sumažinti susirgimo riziką. Skaityti toliau →

Mes visi esame sukurti judėti, todėl net ir minimalus fizinis aktyvumas kasdien duoda milžinišką naudą mūsų sveikatai.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rūta Burzdžienė akcentuoja, kad kai nėra pakankamo fizinio aktyvumo, mūsų kūnai mums tai signalizuoja – mažėja energijos, prastėja nuotaika, didėja nerimas, sutrinka miegas, sunkiau susitvarkome su stresu, silpsta imuninė sistema ir atsiranda kitų nemalonių simptomų.   Skaityti toliau →

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia – kritimai yra antra pagrindinė netyčinių sužalojimų ir mirčių priežastis. Remiantis statistika, nuo 15 iki 25 procentų visų pasaulio gyventojų patiriamų traumų sudaro būtent vyresnio amžiaus pacientų sužalojimai. Ortopedas-traumatologas Jaroslav Vyšumirski dėsto pagrindines savisaugos taisykles senjorams ir pasakoja apie įžvelgiamą traumų dėsningumą. Skaityti toliau →

Higienos instituto duomenimis, 2021 metais Lietuvoje buvo 4082 autistiški žmonės. Tai reiškia, kad vienam iš 135 vaikų Lietuvoje nustatyta viena iš autizmo spektro diagnozių.

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil atkreipė dėmesį, kad per aštuonerius metus – nuo 2013 iki 2021 metų – autizmo atvejų padaugėjo beveik 400 procentais. 

Skaityti toliau →

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepijimą apibūdina kaip saugų ir veiksmingą būdą apsisaugoti nuo pavojingų ligų dar prieš jomis užsikrečiant. Tačiau, nepaisant vakcinų naudos, atliktų mokslinių tyrimų ir milijonų išgelbėtų gyvybių, vis dar atsiranda tų, kurie pakliūva į dezinformacijos pinkles ir neigia vakcinacijos efektyvumą.

LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė akcentuoja, kad nepasitikėjimas vakcinomis pastebimas visame pasaulyje, tačiau labiausiai – rytinio bloko šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Į klausimus, susijusius su pagrindiniais vakcinacijos mitais, profesorė atsako medicinos mokslu ir atliktais tyrimais grįsta informacija.

Skaityti toliau →

Kūdikio gimimas dažniausiai yra siejamas su begaliniu džiaugsmu, nuostabaus gyvenimo etapo pradžia ir nuoširdžiais artimųjų sveikinimais. Tačiau ką daryti, jei mamos ar tėčio naujas šeimos narys visai nedžiugina, kelia negatyvias mintis ir jausmus?

Psichologė, kognityvinės elgesio terapijos praktikė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė pirmiausia pataria stebėti save – jei itin stiprios nuotaikų kaitos ir bloga savijauta tęsiasi ilgiau nei 4–6 savaites po gimdymo, tai signalizuoja apie depresiją po gimdymo. Skaityti toliau →

Nuo 2010-ųjų metų Lietuvoje vaikų skiepijimo rodikliai pradėjo mažėti po keletą procento dalių. Viena svarbiausių to priežasčių įvardijamas žmonių negebėjimas įvertinti kylančios rizikos. Klaidingai manoma, kad ligos dingo ir niekas jomis nebeserga, tad kyla klausimas: kam skiepyti save ir savo vaikus?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pabrėžia, kad šiuo metu klastingų ligų atvejų sparčiai daugėja, todėl privalu remtis statistika, mokslu ir oficialių šaltinių pateikiama informacija.

Skaityti toliau →