„Korona Stop LT“ tikslas – kuo greičiau nutraukti koronaviruso infekcijos plitimą, įspėjant programėlės naudotojus apie kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu ir pateikiant rekomendacijas, kaip elgtis toliau.

Kuo didesnis šios mobiliosios programėlės naudotojų skaičius, tuo koronaviruso infekcijos suvaldymas bus efektyvesnis, todėl piliečiai raginami nemokamai ją atsisiųsti ir naudoti.

Anksti sužino apie galimą užsikrėtimą

Koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą, gali plisti be simptomų, todėl juo užsikrėtęs asmuo gali platinti ligą to nežinodamas, o pasireiškus simptomams, virusas jau gali būti perduotas kitiems. Norint sustabdyti jo plitimą, simptomus jaučiantiems žmonėms nepakanka tiesiog likti namuose. Naudodamasis „Korona Stop LT“ programėle, užsikrėtęs asmuo gali greitai įspėti arti jo buvusius kitus programėlės naudotojus. Taip jos naudotojai gali anksti sužinoti apie galimą užsikrėtimą ir imtis priemonių, kad apsaugotų save ir kitus.

Skaityti toliau →

Už paramos lėšas įsigijęs naują techniką Petras Sveikauskas atrado naują veiklos sritį – pradėjo auginti rapsus. Jurgitos Ulkienės nuotr.

Norintiems atnaujinti bei sustiprinti savo ūkius ūkininkams ar juridiniams asmenims, vykdantiems žemės ūkio veiklą, vėl suteikta galimybė kreiptis paramos. Nuo lapkričio 2 iki gruodžio 30 d. galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Šiam paraiškų teikimo laikotarpiui skiriama beveik 21 mln. eurų paramos lėšų.

Skaityti toliau →

Bendradarbiaudami smulkūs ūkiai gali įsigyti modernios technikos ir įgyja teisę naudotis ja lygiomis dalimis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Europoje madingi smulkiųjų ūkininkų susivienijimai aktualūs tampa ir Lietuvoje, nes išvien dirbantiems ūkininkams lengviau konkuruoti su stambiais žemdirbiais, susivienijus atsiranda daugiau galimybių integruotis į rinką. Visų svarbiausia, kad sutelkę jėgas smulkūs žemės ūkio subjektai gali pasiekti geresnių finansinių rezultatų.

Smulkūs ūkininkai, kurį laiką į bendradarbiavimą žiūrėję nepatikliai, Lietuvoje jėgas vienija vis dažniau ir drąsiau. Priežastis – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“, pagal kurią smulkūs ūkininkai gali pretenduoti į solidžią paramą tarpusavio projektams vykdyti.

Skaityti toliau →

1. Daržoves Šakių rajone auginantis ūkininkas, kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis pastebi: parama jo ūkiui bus labai pravarti.

Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Liepos 20–rugpjūčio 21 d. vykusiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 14 705 213 Eur paramos lėšų. Šiuo laikotarpiu iš viso žemės ūkio perdirbėjai pateikė 26 paraiškas, kuriose bendra prašoma paramos suma siekė 7 386 247 Eur. Pasak pareiškėjų, parama leis plėstis ir išlikti konkurencingais rinkoje.

Skaityti toliau →

Mokslo, konsultavimo įstaigos bei ūkininkai kartu gali atrasti budų leidžiančių, spręsti ūkininkavimo problemas. Nuotr. www.kaimotinklas.lt

Nuo metų pradžios iki pabaigos priimamos paraiškos gauti paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – kpfKPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir vystyti“. Europos inovacijų partnerystės (EIP) instrumentas, kuriuo siekiama našesnio ir tvaresnio žemės ūkio, nėra privalomas Europos Sąjungos šalims narėms, tačiau Lietuva numatė įgyvendinti EIP iniciatyvą, siekdama paskatinti glaudesnį mokslo, ūkininkų ir konsultavimo institucijų bendradarbiavimą kuriant inovacijas ir bendrus sprendimus, padedančius spręsti ūkininkavimo problemas žemės bei miškų ūkio sektoriuose.

Tikslas – augalų kokybė

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (toliau – ŽŪR) sudarė EIP veiklos grupę kartu su UAB „Art21“ bei ūkininkais ir įgyvendino projektą „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos sukūrimas naudojantis aerodistanciniais-spektrometriniais metodais“, kuris buvo finansuojamas pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“.

Skaityti toliau →

Žiūrite, ir netikite savo akimis. Vaizdo siužete Amerikos garsenybė staiga užtraukia rusišką dainelę. Tik po kurio laiko suprantate, kad vaizdas yra pakeistas ir suklastotas pasitelkus šiuolaikines technologijas. Tokios sintetinės vaizdo klastotės angliškai yra vadinamos „deepfake“.

Kol kas ši „deepfake“ technologija dažniausiai naudojama pramoginiais tikslais, tačiau kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad sintetinės vaizdo klastotės gali būti panaudojamos ir piktais kėslais – siekiant apgauti, suklaidinti ir net supriešinti visuomenę. Vaizdo klastotei sukurti pakanka poros šimtų konkretaus asmens nuotraukų.

Skaityti toliau →

Ingridos Zurlytės teigimu, svarbu įsitraukti į dialogą su visuomene ir ieškoti sprendimų, kurie skatintų žmones išlaikyti elgesį, leidžiantį apsisaugoti ir apsaugoti kitus nuo koronaviruso plitimo. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Praėjusių metų pradžioje pasirodžiusios pirmosios žinios apie Kinijoje pradėjusį sklisti virusą pamažu pasėjo nerimo daigą kone kiekvieno pasaulio piliečio širdyse. Vasario mėnesio pabaigoje koronavirusas pasiekė ir Lietuvą ir iki šiol joje siaučia.

Apie tai, kaip sekėsi ir sekasi Lietuvai, lyginant su kitomis šalimis, ir kokie pagrindiniai veiksmai lėmė tai, kad didžioji pasaulinės pandemijos grėsmės banga mus aplenkė, pasakoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.

Karantino privalumai, kovojant su virusu

Kovo 16 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, sustabdytos pramogos, o darbas ir švietimas perorientuotas veiklai nuotoliniu būdu. „Karantino paskelbimas, be abejo, gerokai prisidėjo prie COVID-19 epidemijos suvaldymo Lietuvoje ir užkirto kelią nevaldomam viruso plitimui visuomenėje, todėl Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, fiksuotas mažesnis sergamumas ir mažiau netekčių, susijusių su COVID-19. Karantinas suteikė galimybę sutelkti visus pajėgumus, priemones ir persitvarkyti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Nepaprastai svarbus buvo ir visuomenės susitelkimas, supratimas ir pagrindinių apsisaugojimo priemonių ir keliamų reikalavimų laikymasis“, – karantino privalumus vardija PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.

Skaityti toliau →

Ši parama ūkininkams yra išties naudinga: investicijos į naują žemės ūkio techniką tampa mažesnės, be to, dirbant su nauja technika, pagerėja darbo našumas. Ričardo Pasiliausko nuotr.

Nuo lapkričio 2 iki gruodžio 18 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) paramos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ja siekiama didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas. Parama jau pasinaudojusi ūkininkė Agnė Alksnė įžvelgia ne vieną privalumą: nuo augančio darbo našumo iki aplinkos saugojimo.

Užteko ir traktoriui, ir kultivatoriui, ir sėjamajai

Netoli Palangos, Klaipėdos rajone, Peskojų kaime ne vienus metus ūkininkaujanti A. Alksnė turi mišrų ūkį: jame augina ir peni pieninius bulius, taip pat tam, kad parduotų, augina kviečius, miežius, pupas.

Skaityti toliau →

Tobulėti, mokytis ir konsultuotis su savo sričių profesionalais ūkininkai, miškininkai bei kaimo vietovėse veikiančios įmonės gali pretenduodami į „Paramą pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“. Ričardo Pasiliausko nuotr.

Siekiantiems tobulėti ūkininkams – gera žinia. Nuo lapkričio 20 iki gruodžio 21 dienos jie gali pretenduoti į paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“.

Profesionalūs mokymai įvairiomis temomis

Pagal veiklos sritį ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai, miško valdytojai, kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pretenduoti į paramą mokymams žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų laikymosi, ekonominės ir aplinkosauginės veiklos miško valdoje, įmonių ekonominės veiklos, integruotų augalų apsaugos priemonių, kurios mažintų pesticidų naudojimą, taikymo ir panašiomis temomis.

Skaityti toliau →

Ūkininkas Jonas Kurtinaitis, pasinaudojęs „Parama smulkiesiems ūkiams“, įsigijo 60 avių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Smulkieji ūkiai greičiau prisitaiko prie rinkos ir aplinkos pokyčių. Jie geriau jaučia vartotojų poreikius, gali daugiau dėmesio skirti produktų kokybei, šviežumui. Deja, lėšų investicijoms, modernizacijai ar pridėtinei vertei kurti tokiems ūkiams dažnai pritrūksta.

Laimei, apie tai pagalvota sudarant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (kpfKPP), kurioje smulkieji ūkiai į paramą gali pretenduoti pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Veiklos sritis tokia patraukli, kad numatytų paramos lėšų visiems norintiems dažnai pritrūksta. Atsižvelgiant į tai, „Paramai smulkiesiems ūkiams“ nuolat skiriama papildomų lėšų, o per metus organizuojami net keli kvietimai gauti paramą.

Skaityti toliau →