(0)
Rokas ir Laurynas dėkoja visiems už palaikymą. Visų dėka šiai grupei kovos muzikiniame projekte „X faktorius“ tęsiasi. Gruodžio 30 d. 19.30 val. tiesioginiame TV3 eteryje ir vėl bus galima atiduoti balsus už saviškius. Atlikėjai už tai iš anksto dėkoja ir sveikina su artėjančiais Naujaisiais metais.
(1)
Vakarėlis ar ramus vakaras su draugais bei artimaisiais – stalo žaidimas yra puikus laiko praleidimo būdas. Kada nesinori šėlti, bet ir anksti eiti miegoti ar nuobodžiauti netraukia, iš dėžės išimkite kokį nors stalo žaidimą ir žmonės aplink jus kaip mat atgis. Stalo žaidimai sukuria puikias emocijas, sukuria azartišką atmosferą bei didiną bendradarbiavimo bei savitarpio supratimo ar net strateginius įgūdžius. Yra žaidimų vaikams, yra žaidimų suaugusiems, bet šiame straipsnyje norėtume aprašyti linksmiausius stalo žaidimus, kuriuos gali žaisti visi, dideli ir maži.
(0)
Kvaišalų vartojimas sužlugdo gyvenimus, labai greitai žmogų nugramzdina į duobę, iš kurios sunku išlipti. Dar daugiau: statistiniai duomenys byloja, kad Lietuvoje kasmet nuo perdozavimo miršta iki šimto žmonių.
Šiais metais didžiojoje „Eurovizijos“ dainų konkurso scenoje savo balsu tūkstančius sužavėjusi Ieva Zasimauskaitė-Kiltinavičienė narkomaniją pavadina šių dienų baubu, tačiau į narkotikus vartojančius žmones ji patarė žiūrėti kaip į ligonius – jų neatstumti, o padėti. Kad tokia pagalba reikalinga, teigia ir priklausomi žmonės.
Žemaitijos miestelyje gyvenantis 34-erių metų Saulius turi šeimą, du mažamečius vaikus, kuriems niekada nelinkėtų to, ką pačiam teko išgyventi. Be jokių kvaišalų devynerius metus gyvenantis vyras įsikūrė toliau nuo „nuodėmingų vietovių“, taip bando nuo aplinkinių slėpti savo tapatybę.
(0)
Sveikos gyvensenos iniciatyvos „Motyvuoti atletai“ įkūrėjas, sveikos mitybos specialistas Arturas Swanas įsitikinęs – valios pastangomis žmogus gali pakeisti savo gyvenimą. Reikia tik… pradėti ir nenuleisti rankų, ypač tuomet, kai įgūdžių nėra, o rezultatų norisi greitai ir akivaizdžių.
Nuo vaikystės Arturą persekiojo ligos. Turėjo polinkį į epilepsiją ir problemų dėl širdies, tad gydytojai jam sportuoti neleido. 33-ejų metų vyriškis pasakoja patyręs net keturis smegenų sutrenkimus, po kiekvienos traumos gydytojai jaunuolį įspėdavo: „Sportuoti griežtai draudžiama“.
ISM universitete verslo vadybą ir analitiką studijuojantį Arturą patraukė neįpareigojantis „režimas“: vakarėliai, naktiniai klubai, riebus maistas – apie subalansuotą mitybą tuomet nebuvo nė kalbos. Tiesa, į sporto klubą vaikiną atvedė ne sveikatos problemos ir antsvoris, o tai, kad jis buvo itin lieknas. Ir silpnas.
„25 metai. 59 kilogramai. Ko imtis? Sprendimas buvo toks: metinis sporto klubo abonementas ir aš ateinu daryti pirmo prisitraukimo… NULIS… Toks mano rezultatas. Jeigu galvoji, kad salėje pasipylė juoko lavina, tu klysti. Aš taip pat buvau nustebęs. Atsirado daug norinčių padėti ir aš supratau, kad šansas yra“, – „Motyvuotų atletų“ tinklalapio pristatyme pasakoja Arturas.
(0)
Muzikiniame televiziniame realybės šou projekte išgarsėjęs dainininkas, grupės DAR narys Arvydas Martinėnas-Vudis atvirai kalba apie savo nuopuolius: jis turėjęs rimtų problemų dėl alkoholio ir narkotikų.
Jau septynerius metus be svaigalų ir kvaišalų gyvenantis 34-erių metų vyras džiaugiasi, kad jam savo jėgomis pavykę išbristi iš šito liūno. Tačiau žmonėms, už kuriuos priklausomybės stipresnės, jis patarė nepulti į neviltį: išeitis – specialistų pagalba.
Dainininkas A. Martinėnas, geriau pažįstamas kaip Vudis, išgarsėjo 2005 metais sudalyvavęs LNK realybės šou „Kelias į žvaigždes“. Jam pasibaigus, atlikėjas nesugebėjo susitvarkyti su jį užklupusia šlove – paniro į alkoholio bei narkotikų liūną. Dabar Vudis apie tai šneka atvirai, net pasišaipydamas iš savęs, prisimindamas, ko tik nėra iškrėtęs, būdamas nestabilus.
(0)
Respublikinio priklausomybių ligų centro specialistai pastebi: daugiausia pagalbos kreipiamasi dėl priklausomybės nuo alkoholio – praėjusiais metais dėl šių problemų užfiksuota apie 11 000 apsilankymų. Specialistų teigimu, didelė atsakomybė įtraukiant priklausomą šeimos narį į kurią nors gydymo ar psichologinės socialinės reabilitacijos programą tenka jo artimiesiems.
Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimas maždaug prieš 10 metų atskleidė, kad kas 10 vyras ir kas 50-ta moteris yra priklausomi nuo alkoholio. 2016 m. duomenimis, Lietuvoje yra apie 10 500 žmonių, kurie reguliariai švirkščiasi ar vartoja dideles narkotinių medžiagų dozes.
(0)
Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO), Europoje ir Lietuvoje yra sukaupta nemažai mokslinių tyrimų ir duomenų, įrodančių nenuginčijamą tiesą apie tai, kad, keičiant gyvensenos įpročius, galima pagerinti žmonių sveikatą ir sumažinti pavojų susirgti.
Pastebima, kad jau antikinėje Graikijoje ir Romoje buvo žinomi ir propaguojami sveikos gyvensenos principai. Apie tai byloja ir iš tų laikų mus pasiekę posakiai, tokie kaip „sveikame kūne – sveika siela“ arba „sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas“.
Dažnai sveikindami žmogų palinkime geros sveikatos, tačiau ji savaime neateina – sveikata bus gera, jei tinkamai gyvensime.
(0)
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio.
Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas, neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą.
Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės, gerklų, kepenų, storžarnės (gaubtinės ir tiesiosios), krūties. Bet kokio kiekio alkoholio vartojimas didina vėžio riziką – kuo daugiau vartojama, tuo rizika didesnė.
(0)
Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus.
Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę.
Higienos institutas pastebi, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus. Paviešintos statistikos duomenimis, nuo TSRS žlugimo iki 2016 metų Lietuvoje nusižudė 35 tūkstančiai piliečių.
(0)
Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose.
Šį kraupiausią, o kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakoja gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus vedėja Jolanta Trinkūnienė.
Visame pasaulyje jaunuolių savižudybės yra pagrindinė šios amžiaus grupės žmonių mirties priežastis, kurią dažniausiai nulemia ne vienas, o keli veiksniai.