Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, skiriant paramą, dabar bus orientuojamasi į tuos sektorius, kurie kuria didesnę pridėtinę vertę ir kuriuos siekiama plėtoti. ŽŪM nuotrauka

Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią  labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams.

„Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys.

Skaityti toliau →

„Drebulynais apsodinome daug žemės ūkiui netinkamos žemės. Jei tos paramos nebūtų buvę, tai ir niekas nebūtų sodinę. O dabar drebulės kaina pakilusi ir niekas jau nebesako, kad ji miško piktžolė, ne medis“, – sako miškininkas E. Puidokas. Egidijaus Puidoko asmeninio archyvo nuotrauka

Miškininkai antrą kartą šiais metais gali pretenduoti į paramą miškui įveisti ir taip panaudoti turimas nenašias, dirvonuojančias ar sunkiai dirbamas žemes. Pinigų dar yra, tad kviečiame iki lapkričio 12 d. teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros priemonės (KPP) „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.

Skaityti toliau →

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius kiekvienam pataria naudotis suteiktomis galimybėmis ir grįžti į normalų socialinį gyvenimą, nepamirštant užtikrinti savo ir aplinkinių saugumo. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro archyvas

Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą.

Skaityti toliau →

Ukmergiškė Vijolė supranta, kad vakcinacija – būtinas žingsnis. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams.

Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją.

Vaikai skiepijosi savo noru

Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos.

„Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti į mišką, tęsime pavasarį ir vasarą pradėtus darbus“, – teigia ukmergiškė, kuri pati, jos vyras, trys vaikai ir kiti artimiausi šeimos nariai yra pasiskiepiję nuo koronaviruso.

Skaityti toliau →

Santa ateityje nenori jausti apribojimų, todėl sprendimą dėl COVID-19 vakcinacijos priėmė lengvai. Nuotr. Aistės Krasauskienės

Šis tebesitęsiantis pandeminis laikotarpis, nerimas dėl ateities ir nesibaigiančios diskusijos vargina visuomenę, išsiilgusią buvusio gyvenimo ritmo. Tačiau visa tai ir toliau tęsis, jei nepasitikėsime vieninteliu įmanomu ir mokslu grįstu virusų suvaldymo keliu – vakcinacija.

Šiandien kalbinami piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja, kokiomis mintimis jie gyvena ir kodėl nusprendė vakcinuotis.

„Nenoriu jausti suvaržymų ir apribojimų“

Santa, kilusi iš Daugų, sako, kad koronavirusu užsikrėtusi nebuvo, tačiau iš jos artimiausiųjų rato sirgo keturių asmenų brolio šeima. „Gerai, kad jie prasirgo gan lengvai ir jokių didesnių nesklandumų nebuvo“, – komentuoja moteris.

Skaityti toliau →

Greta su vyru po dvejų metų bandymų pastoti džiaugiasi galiausiai sulaukę savo stebuklo. Nuotr. Inga Balsiuk Photography

Nesėkmingus bandymus pastoti lemia begalė priežasčių – nuo įvairių sveikatos sutrikimų iki netinkamo gyvenimo būdo, patiriamo streso. Svarbu žinoti, kaip tinkamai kovoti su liūdnomis mintimis ir emocijomis, kad visa tai netaptų skyrybų priežastimi.

Apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė, norėdama susilaukti vaikelio, ir kaip visa tai galiausiai pavyko įveikti, atvirai pasakoja Greta Liolienė.

Kankinantis dvejų metų laikotarpis

Šiandien Greta su vyru yra neapsakomai laimingi, sūpuodami savo sūnų ant rankų, tačiau kelionė iki šio stebuklo buvo nelengva.

„Kai 2017 m. pradėjome planuoti vaikutį, dar gyvenome Jungtinėje Karalystėje. Buvome įsitikinę, jog pastoti yra lengva ir paprasta, ir nesitikėjome, kad mūsų laukia kažkokie sunkumai. Po pusmečio nuo bandymų pastoti pradžios pradėjome nerimauti, kodėl vis dar nesiseka. Jautėme pyktį ir gėdą, todėl netgi tėvams, vis užsimenantiems apie anūkus, nieko nesakydavome“, – atvirauja Greta.

Skaityti toliau →

Indrė: „Jei visi būsime sąmoningesni ir vieningesni, tikiu, kad šią pandemiją suvaldyti bus galima per trumpesnį laiką.“ Ugnės Žilinskės nuotr.

Siekiant suvaldyti pandemijos grėsmę artėjant rudeniui, dabar ypač svarbu elgtis sąmoningai ir atsakingai – laikytis rekomendacijų bei prisidėti prie visuotinio imuniteto kūrimo. Juk kiekvienas pasiskiepijęs apsaugo ne tik save, bet ir aplinkinius

Apie tai, kokiomis mintimis gyvena šiandien ir kodėl nusprendė vakcinuotis, pasakoja piliečiai iš skirtingų šalies rajonų.

„Kartu mes galime nuveikti daugiau“

Indrė iš Elektrėnų šiandien gyvena pozityviomis mintimis: „Karantino laikotarpis buvo sunkus psichologiškai ir emociškai, bet atėjusi vasara ir pasibaigęs sugriežtintas karantinas po truputį padėjo sugrįžti prie senųjų įpročių.“

Moteris teigia keletą kartų atlikusi antigenų testą, bet visi atsakymai buvo neigiami. „Oficialiai koronavirusu nesirgau, tačiau dirbu maisto tiekimo sferoje ir mano aplinkoje vyksta nuolatinė komunikacija su klientais bei tiekėjais, keletas kolegų sirgo, tad galbūt to nesuprasdama ir nejausdama prasirgau besimptome šio viruso versija“, – pasakoja ji.

Skaityti toliau →

Bitininkų Rušėnų šeimos ūkis, dalyvavęs projekte, įsigijo specialią įrangą, kuri leidžia rinkai medų pateikti kitaip – kaip asmeninę porciją vienkartiniame šaukštelyje. Rušėnų medaus ūkio nuotr.

Įpusėjo paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Paraiškos priimamos nuo liepos 12 d. iki rugsėjo 10 d. Žemės ūkio ministrui patvirtinus naujas įgyvendinimo taisykles ir skyrus papildomą sumą regioninio lygmens logistikos centrų kūrimui, paramai skirta daugiau kaip 7,7 milijonai eurų.

Skaityti toliau →

Nuo koronaviruso pasiskiepijusi Justina sako, jog dabar jaučiasi ramiau. Nuotr. iš asmeninio archyvo.

Nors vis dar susiduriame su abejonėmis ir sunkumais, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, pamažu žengiame išsiilgto gyvenimo link ir skiepydamiesi kuriame visuotinį imunitetą.

Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kodėl pasitiki medicina ir kaip jiems sekasi šiandien, kai galime gyventi laisviau.

Pasitiki kompetentingų specialistų nuomone

Justina iš Vijūkų pripažįsta, kad karantino metu labiausiai jai trūko gyvo bendravimo su artimaisiais.

„Sąžiningai izoliavomės ir bandėme išvengti visų įmanomų rizikų. Per pirmąjį karantiną aš pastojau, o per antrąjį – pagimdžiau. Taip pat išėjusi į dekretą aš pradėjau sėkmingai vykdyti savo veiklą, todėl galiausiai išėjau iš samdomo darbo“, – apie gyvenimo pokyčius pasakoja moteris.

Skaityti toliau →

Gintaras džiaugiasi atsiradusia galimybe grąžinti gyvenimą į senas vėžes. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.

Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu

„Grįžo karantino atimti malonumai“

Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir varginantys, o priešingai – gana pakenčiami.“

Skaityti toliau →