Paskatinimas verslui gali būti ir parama. Tai gali būti sėkmingos veiklos kaime istorijos pradžia. Mažosios bendrijos „Du Stos“ vadovė Vilma Pupeikienė sakė, kad svajonės lieka svajonėmis, o bandyti įsukti verslą ryžosi tik pasinaudojusi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ paramos lėšomis.

Parama – galimybė pradėti verslą

MB „Du Stos“ šaltyje džiovina ne tik uogas, bet ir įvairius vaisius, daržoves ar prieskonines žoleles.

Kaip pasakojo jaunoji verslininkė, įmonę ji įkūrė pernai ir kol kas darbuojasi joje viena. Jos svajonė tapo realybe tik pasinaudojus KPP parama, nes liofilizavimo įranga atsieina tikrai nepigiai. „Aš už paramos lėšas būtent ir pirkau liofilizatorių, nes pati jo nebūčiau galėjusi įsigyti, – sakė V. Pupeikienė. – Kiekvienas verslas yra šiokia tokia rizika, bet jei nerizikuosi, tai ir neturėsi.“ Pasak moters, įmonė įsikūrusi nedideliame šalia Dusetų miestelio esančiame Padustėlio kaime, Zarasų rajone. Pašnekovė aiškino, kad jos teikiamų paslaugų esmė, jog klientai atneša savo užaugintas daržoves ar vaisius, o ji juos liofilizuoja – tai yra išdžiovina šaltyje. Verslininkė sakė, kad žmonės atneša džiovinti viską: braškes, avietes, morkas, burokėlius, petražoles, grybus ir t. t. Skaityti toliau →

Skuodo Martyno Liuterio bažnyčios asociacija „Gailestingasis samarietis“ nuoširdžiai dėkoja visiems geros valios žmonėms, jos įsteigtai labdaros valgyklai paaukojusiems daržovių ir kitų maisto produktų. Labdaros valgykla, kuri kiekvieną sekmadienį duris atveria buvusios kavinės Skuodo rajono savivaldybėje patalpose, nuo šiol maitins ir kitur – Vaižganto g. 39 A, Skuode. Tai – Skuodo Martyno Liuterio bažnyčios patalpos. Čia sekmadieniais bus galima užsukti karšto maisto bei duonos (o jos nestokojama, tad netgi duodama neštis namo) nuo 13 iki 14.30 val., o į buvusios kavinės Savivaldybėje patalpas (įėjimas – iš kiemo pusės) – ir toliau nuo 13 iki 14 val.

Nepagrįsta dvejonė, stresas, baimė ir nežinomybė – pagrindiniai pojūčiai, kuriuos patiria kone kiekviena žindyvė, pradėdama ruoštis kūdikio maitinimo etapui. Tačiau norint nuvyti visas neigiamas mintis tolyn, visų svarbiausia yra suprasti tai, kokią visapusišką naudą natūralus motinos pienas teikia kūdikiui ir mamai, o taip pat rekomenduojama pasikonsultuoti su kompetentingais specialistais, kurie nuramins ir tinkamai paruoš galimiems iššūkiams.

Apie tai, su kokiais žindymo neramumais susidūrė ir kaip juos sprendė, pasakoja „La Leche lygos“ žindymo vadovė, tinklaraštininkė ir keturių vaikų mama Ieva Driukienė, o savo įžvalgomis dalijasi medicinos mokslų daktarė, gydytoja neonatologė ir LSMU docentė Eglė Markūnienė.

Ieva Driukienė teigia, jog pagrindinė žindymo taisyklė būtų atmesti visas taisykles ir instrukcijas ir stengtis vadovautis natūraliais mamos instinktais bei intuicija, vis pasitikrinant su kompetentingu žindymo specialistu, jei kyla tam tikrų abejonių. Nuotr. Birutės Simanavičienės

Iššūkiai susilaukus pirmagimio

Kaip ir kiekvienai moteriai, I. Driukienei žindymo istorija prasidėjo dar prieš gimstant vaikeliui, o pirmų mėnesių vizitus pas gydytoją ji atsimena kaip egzaminus. „Nors ir visuomet žinojau, kad tik labai maža dalis moterų negali žindyti, vis tiek su kiekvienu vaiku yra ši baimė, o su pirmagimiu ji buvo pati didžiausia – ar vaikelis tikrai pakankamai suvalgo ir yra sotus. Žinau, kad tai galiu įvertinti atsižvelgdama į kūdikio tuštinimąsi ir šlapinimąsi, odos būklę ir bendrą savijautą, tačiau, matyt, man daro įtaką atmosferoje tūnanti visų moterų baimė nemokėti pasirūpinti savo vaiku“, – pasakoja tinklaraštininkė.

Pasak gydytojos neonatologės E. Markūnienės, neretai mamas gąsdina ne tik įvairiausios mintys ir abejonės, bet ir tam tikri įvykiai, kuriems reikalinga kompetentinga pagalba čia ir dabar. Nugriaužti ir skaudantys speneliai ar krūties uždegimas – pagrindinės problemos, kamuojančios nepatyrusias moteris pirmuoju žindymo laikotarpiu.

Skaityti toliau →

Skuodo Martyno Liuterio bažnyčios asociacija „Gailestingasis samarietis“, įsteigusi labdaros valgyklą Skuodo rajono savivaldybėje, būtų labai dėkinga, jeigu rastųsi geraširdžių, kurie paaukotų bulvių, o gal ir kitų daržovių. Norintys šių metų derliumi pasidalinti turėtų skambinti asociacijos savanorei Ingridai tel. 8 623 88 685.

Šiuolaikiniame pasaulyje įvairūs pasiekimai leidžia atrasti alternatyvų kone bet kam, tačiau mokslininkai vienu klausimu sutaria vieningai – net ir pačiu sveikiausiu bei geriausiu laikomas kūdikio dirbtinis mišinėlis niekuomet neprilygs natūraliam motinos pienui.

Kodėl šis unikalus maistas yra būtinas kūdikiui, kokia yra žindymo nauda pačiai mamai ir kada palankiausias metas pradėti mokytis šios technikos, pasakoja „Vilniaus gimdymo namų“ akušerė, Lietuvos laktacijos ir žindymo konsultacijos asociacijos narė bei laktacijos konsultantė Ieva Girdvainienė.

Vertingesnio maisto kūdikiui nėra ir niekuomet nebus

I, Girdvainienė primena, kad nėra nieko sveikesnio ir veiksmingesnio kūdikio organizmui už natūralų motinos pieną.

Nesuskaičiuojamas kiekis medicinos tyrimų įvairiose pasaulio šalyse įrodė, kad žindymas – vienintelis teisingas kūdikių maitinimo būdas, nuo kurio priklauso normalus jų augimas bei vystymasis.

Motinos pienas ne tik patenkina visus kūdikio maisto medžiagų ir vandens poreikius pirmuosius pusę metų, bet ir skatina fizinį augimą bei protinę brandą, aprūpina organizmą imuninėmis medžiagomis, mažina staigios mirties riziką, ypač aktualią pirmaisiais naujagimio mėnesiais.

Taip pat žindymas reguliuoja kūdikio virškinimo trakto bei žarnyno veiklą, daro didelę įtaką taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų vystymuisi, kūno masės indeksui. Įrodyta, kad vyresniame amžiuje dažniau nutukę būna tie vaikai, kurie anksčiau buvo maitinami mišinėliais, o ne žindomi. Taip pat pastariesiems dažniau nustatomos alergijos ar tokios lėtinės ligos, kaip, pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar kraujotakos sistemos sutrikimai.

Skaityti toliau →

Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais dėl vakcinacijos yra išsaugoma nuo 2 iki 3 milijonų gyvybių, tačiau šia tema atsiranda nemažai kritikų, kurie viešina moksliškai nepagrįstus faktus ir kelia spekuliacijas visuomenėje. Apie tai, kodėl rizika nesiskiepyti yra daug didesnė nei rizika pasiskiepijus ir kokie populiariausi vakcinacijos mitai klaidina visuomenę, pasakoja šeimos gydytoja iš Vilniaus Elena Šopytė.

Nauja medicinos era, išgelbėjusi milijonus gyvybių

Vakcinų sukūrimas pradėjo naują medicinos erą: likviduotos daug gyvybių nusinešusios užkrečiamos ligos, išnaikinti raupai, sumažėjo sergamumas kitomis pavojingomis ligomis. Nuotr. iš „Santarvės“ archyvo

Visais laikais buvo stengiamasi išvengti nepageidaujamų ligų: jau prieš tūkstančius metų žmonės įvairiausiais metodais bandė apsaugoti save nuo raupų ir kitų ligų, o tai palaipsniui atvedė pasaulį į šiuolaikinę vakcinaciją.

1796 m. E. Jenneris atliko eksperimentą, kai paimti pūliniai iš karvių raupais sergančio žmogaus buvo įskiepyti aštuonmečiam berniukui. Po pusantro mėnesio ta pati procedūra buvo pakartota naudojant žmonių raupais sergančiojo pūlius, ir nuo tos akimirkos, kai šis būdas pasitvirtino, prasidėjo nauja medicinos era. Tuomet prie E. Jennerio prisidėjo L. Pasteras, sukūręs vakciną nuo pasiutligės, ir vakcinacijos pasiekimai įsibėgėjo.

Pasaulis po vakcinų sukūrimo pasikeitė negrįžtamai: daug gyvybių nusinešusios užkrečiamos ligos likviduotos, sumažėjo sergamumas difterija, stablige, virusiniu hepatitu B ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis, buvo išnaikinti raupai.

Skaityti toliau →

Prieš dešimtmetį visoje Europoje buvo kalbama, jog tymai yra suvaldyti, tačiau didžiulis šios infekcinės ligos protrūkis sudrebino mūsų šalį dar šių metų pradžioje, o vienintelė to priežastis – nepakankamos skiepijimosi apimtys.

Virusas pričiupo ir žinomą grupės „Rondo“ lyderį Aleksandrą Ivanauską-Farą, kuris dalijasi savo patirtimi, o apie šios klastingos ligos ypatybes bei galimas pasekmes pasakoja Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.

Sutramdyta liga smogė lyg žaibas

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė ragina visus nesiskiepijusius suaugusiuosius bei vaikus paskubėti, nes tymų virusas vis dar cirkuliuoja tarp mūsų, o rudenį po atostogų grįžus į keliame didžiulę grėsmę savo bei aplinkinių sveikatai. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Lietuva ir visa likusi Europa prieš 10 metų galėjo džiaugtis suvaldytomis infekcinėmis ligomis, o ypač tymais, kadangi skiepijimosi rodikliai buvo gan aukšti – siekė 95 proc. ir daugiau, o tai sudarė veiksmingą kolektyvinį imunitetą. Tačiau prasidėjus antivakcininiam judėjimui žmonės ėmė skeptiškiau reaguoti į visas ligas, tuo pat metu sureikšmindami povakcinines reakcijas ir neįvertindami skiepų reikšmės, dėl ko stipriai sumažėjo vakcinacijos apimtys.

Pavieniai tymų susirgimai visuomet buvo registruojami pagal Europos ligų prevencijos kontrolės centro reikalavimus, tačiau nuo 2010 metų Lietuvoje skaičiai pradėjo sparčiau didėti ir 2015 m. buvo užregistruota jau 50 susirgimo atvejų, 2018 m. pabaigoje vos per pora mėnesių susirgo dar 30 asmenų, o 2019 m. per pirmą pusmetį tymais prasirgo beveik 800 asmenų, iš kurių 76 proc. sudarė suaugusieji ir 24 proc. – vaikai.

„Šių metų tymų protrūkis kilo dėl daug metų vis mažėjusių vaikų skiepijimo aprėpčių. Tymų virusą galima suvaldyti, kai skiepijimo aprėptys siekia 95 proc. Kasmet, pagal vaikų profi laktinių skiepijimų kalendorių, Lietuvoje 15–16 mėnesių vaikų paskiepijama tik iki 92 proc., o atskirose savivaldybėse paskiepytų vaikų aprėptys nesiekia net 90 proc., o 6–7 metų vaikų paskiepijama tik iki 91 proc. – tai ir leido išplisti tymų virusui“, – teigia D. Razmuvienė.

Skaityti toliau →

Lenkimų seniūnijos Žemytės kaimo gyventojai Veronikai Rancaitei sukako 100 metų. Garbingo amžiaus sulaukusi senolė dabar gyvena pas sūnų Šiauliuose, bet Lenkimų bendruomenės atstovai nusprendė ją aplankyti – juk tokių sukakčių seniūnijose pasitaiko itin retai. Ilgaamžės pasveikinti išsiruošė Lenkimų seniūnijos seniūnas Rimantas Mikšta, Žemytės kaimo seniūnaitė Lina Butavičiūtė, socialinė darbuotoja Aušra Karbauskienė ir bendruomenės slaugytoja Adelė Kanclerienė. Jubiliatei įteikta gėlių, simbolinės dovanos, palinkėta sveikatos bei stiprybės. Veronika Rancaitė – antroji Lenkimų seniūnijos šimtametė: sausio mėnesį tokio jubiliejaus sulaukė ir bendruomenės atstovų pasveikinta Stanislava Prušinskienė.

Apie tokį netikėtą namų ūkio gyventojų pagausėjimą paskambinęs „Mūsų žodžio“ redakcijai pranešė vienas mūsų rajono garbaus amžiaus skaitytojas. Anot jo, prieš porą metų kaime blaškėsi kalytė, kuria buvęs šeimininkas, matomai, negarbingai nusikratė. Šiemet ji paskambinusiojo daržinėje apsivaikavo. Porą savo kiemsargių laikantis žmogus kreipiasi į geros valios žmones: padėkite surasti šunyčiams namus. Kur tik neieškojęs, kaip šį reikalą išspręsti, visur veltui. Tel. pasiteirauti 8 650 39 539.