Gyd. akušeris-ginekologas Virgilijus Rudzinskas sako, jog moteris turi būti informuota, kad gebėtų priimti laisvą ir atsakingą sprendimą dėl savo krizinio nėštumo baigties. Nuotr. VšĮ LSMU Kauno ligoninės

Sužinojus apie užsimezgusią gyvybę daugelį užplūsta neapsakomas džiaugsmas. Tačiau tais atvejais, kuomet moteris ar pora vaikų susilaukti negali ar įvyksta persileidimas ir visas pasaulis staiga sugriūna, svarbiausia prisiminti, kad niekada nesate vieni.

Apie krizinio nėštumo priežastis, galimas pasekmes ir prieinamą pagalbą pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų vadovas, gyd. akušeris-ginekologas Virgilijus Rudzinskas.

Tai daugiau nei neplanuotas nėštumas

Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip toks, kurio moteris nenorėjo, neplanavo ir kuris jai sukelia asmeninę ar santykių krizę.

„Toli gražu ne visos moterys, kurios teigia, kad jų nėštumas yra nenorimas ar neplanuotas, patiria jo krizę. Kita vertus, net ir planuotas nėštumas gali tapti kriziniu, pasikeitus aplinkybėms, kai, pavyzdžiui, įtariamos vaisiaus ligos, įvyksta persileidimas ar pasikeičia šeimos situacija“, – pažymi gyd. V. Rudzinskas.

Skaityti toliau →

Karolina: „Noriu grįžti į darbą, į renginius, keliauti.“ Nuotr. iš asmeninio archyvo.

Pasaulinė pandemija sukėlė begalę sunkumų, streso, nežinomybės ir dar daugiau diskusijų bei susipriešinimo dėl skirtingų įsitikinimų.

Šis laikotarpis buvo ypač sunkus visiems, tačiau, norint sužinoti, kokiomis nuotaikomis ir mintimis mūsų visuomenė gyvena šiandien, kalbiname piliečius iš skirtingų šalies rajonų ir dalijamės jų asmenine patirtimi.

„Noriu grįžti į darbą, į renginius, keliauti“

Karolina iš Palangos džiaugiasi, kad pavyko pakankamai nesudėtingai išgyventi didžiausių karantino sugriežtinimų laikotarpį. „Žinoma, dabar, kai situacija pasikeitusi, drįstu pasvajoti apie keliones į užsienį ir kitas pramogas“, – prisipažįsta ji.

Skaityti toliau →

Jurgita sako, jog visuomenėje pasigenda socialinės atsakomybės ir supratimo, kad turime elgtis solidariai. Nuotr. iš asmeninių archyvų

Pasaulinė pandemija sukėlė begalę sunkumų, streso, nežinomybės ir dar daugiau diskusijų bei susipriešinimo dėl skirtingų įsitikinimų.

Šis laikotarpis buvo ypač sunkus visiems, tačiau, norint sužinoti, kokiomis nuotaikomis ir mintimis mūsų visuomenė gyvena šiandien, kalbiname piliečius iš skirtingų šalies rajonų ir dalijamės jų asmenine patirtimi.

„Daliai visuomenės trūksta atsakomybės“

Šakiuose gyvenanti ir psichologe dirbanti Jurgita džiaugiasi, kad gyvenimas pamažu grįžta į buvusias vėžes. Nors jai tenka išgirsti prieštaringų nuomonių apie pandemiją ir jos suvaldymą, moteris turi aiškią savo poziciją.

Skaityti toliau →

Gyd. R. Baušytės teigimu, lytinė bei reprodukcinė sveikata labai priklauso nuo bendros savijautos. Nuotr. fotografo P. Kazlausko

Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos.

VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai.

Skaityti toliau →

Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.

Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ skiriama ūkininkams, kooperatyvams, žemės ūkio bendrovėms ir kitiems privatiems juridiniams asmenims, norintiems sustiprinti savo produkcijos konkurencingumą vietos rinkoje.

Šiai veiklos sričiai pereinamuoju 2021–2022 m. laikotarpiu skirta 11 mln. Eur. Iš jų 3 mln. Eur numatyti regioniniams logistikos centrams kurti.

Šių metų paraiškų priėmimui ketinta skirti 4 mln. Eur, tačiau nuspręsta nedelsti ir praplėsti trumpųjų maisto tiekimo grandinių mastą, įtraukiant ir logistikos centrų kūrimą. Tad skyrus papildomus 3 mln. Eur, bendra 2021 m. paraiškų priėmimui skirta suma sudarys 7 mln. Eur.

Paraiškos pagal šios priemonės veiklos sritį bus priimamos nuo liepos 12 d. iki rugsėjo 10 d.

Dr. Aušra Širvinskienė viliasi, jog vis daugiau žmonių nuspręs nebegyventi slegiami baimės, gėdos jausmų, susijusių su priklausomybe, o suskubs kreiptis pagalbos. A.SKARAIČIO nuotrauka

Šiandieninis pasaulis pilnas įvairiausių pagundų, kurių klastinga grėsmė dažnai nėra įvertinama iš anksto. Vienas iš pavyzdžių – psichoaktyvių medžiagų vartojimas, kuomet „nekaltas“ ir neapgalvotas veiksmas galiausiai priveda prie ilgalaikių ir sunkių sveikatos problemų.

Apie priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų ir jų žalą žmogaus organizmui pasakoja Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė.

Skaityti toliau →

„Parama smulkiems ūkiams“ suteikia galimybę palengvinti darbą ir padidinti produktyvumą. A. Karpinsko asmeninio archyvo nuotrauka

Nuo gegužės 3 d. vėl pradedamos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“. Šiemet ir pieninės galvijininkystės sektoriui, ir kitiems sektoriams šaukimas paramai skelbiamas vienu metu, kad nė vieni ūkininkai nesijaustų diskriminuojami. Finansavimas  ir jo skyrimo pirmumo eilės yra atskiros, tad konkuruoti sektoriams nereikia. Paraiškos bus priimamos iki birželio 30 d.

Kvietimas bendras visiems sektoriams

Šiemet jokie esminiai reikalavimai paramai gauti nepasikeitė. Pakeistos tik taisyklės, nes  pieninės galvijininkystės sektoriui ir kitiems sektoriams (augalininkystė, gyvulininkystė, daržininkystė, uogininkystė, sodininkystė) kvietimas paramai yra bendras. Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė sako, kad taip norima išvengti sektorių diskriminacijos: dabar visi į paramą pretenduoti gali vienu metu. Skriaudos dėl to niekas nepatirs, nes finansavimo krepšeliai atskiri: pieninės galvijininkystės sektoriui skirta 5 000 000 eurų paramos lėšų, kitiems sektoriams skirta 10 231 248 eurai paramos lėšų. Paramos paraiškoje turi būti pažymėta, ar paramos kreipiamasi pieninei galvijininkystei, ar ne.

Skaityti toliau →

Buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas dalijasi savo istorija, kaip priklausomybė nuo azartinių lošimų lėmė, kad jis trejus metus praleido įkalinimo įstaigoje. Nuotrauką iš iš asmeninio archyvo.

Kiekvienam vertėtų atminti, kad visi azartiniai lošimai yra klastingi – nesvarbu, lošite kazino ar pirksite loterijos bilietą, organizatoriai visuomet džiaugsis pelnu.

Apie tai, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų gali turėti skaudžių pasekmių, pasakoja savo kailiu tai patyręs buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas. Dėl šio žalingo įpročio jam teko trejus metus praleisti įkalinimo įstaigoje.

Taip pat savo įžvalgomis ir patarimais dalijasi Respublikinio priklausomybės ligų centro, Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Pavel Osipov.

Skaityti toliau →