Skuodiškė iš Krantinės gatvės praeitą savaitę telefonu redakcijai mintijo, jog nuo 1998 metų ten gyvenantys laukia nesulaukia šaligatvių. Ne kartą per tą laiką keitėsi rajono vadovai, o senamiesčio miestelėnų gyventojų rūpestis išlieka nepakitęs į gera. „Mūsų žodžio“ skaitytoja teigė, jog prieš artėjančius rinkimus visiems rinkėjams taip ir norisi priminti, kad gerai pagalvotų, už ką balsuos.

Kol verda aistros dėl šimtaprocentinių sovietinių simbolių nuo Vilniaus Žaliojo tilto nukėlimo, sunku tikėtis kad periferijoje „įamžinimai” su užrašais „buržuaziniai nacionalistai”, kokių yra ir mūsų rajone, kaip nors pajudėtų iš vietos. Nors dar pernai lapkričio mėnesį kultūros ministro Š. Biručio pasirašytas įsakymas nedviprasmiškai traktuoja, jog fašistine ar sovietine simbolika pažymėti objektai negali būti vertingi ir įrašomi į Kultūros vertybių registrą. Nežinia kokią „tiesą” ir kokiu adresu ketvirtį Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos metų vis dar neša pseudoknygnešys turistų lankomame Mosėdyje?..

Vis dar tik žvyruotas kelias į Narvydžius labai pravartus ekstremalių pojūčių mėgėjams. Sunkiasvorių transporto priemonių išmaltos gilios duobės dabar pilnos vandens, tad ir pėsčiam, ir važiuotam tai suteikia plačią galimybę manevruoti. Kaip tvirtina maršrutiniu autobusu į mokyklą važiuojantys ir iš jos grįžtantys moksleiviai, tokia kelionė kartais taip išplaka smegenis, kad net pradeda skaudėti galvą. Gaila, jog tokiu keliu netenka važinėti rajono valdžios atstovams, tad, reikia manyti, ir asfalto narvydiškiams reikės laukti tiek, jog daugelis net nebesulauks.