
Ingridos Zurlytės teigimu, svarbu įsitraukti į dialogą su visuomene ir ieškoti sprendimų, kurie skatintų žmones išlaikyti elgesį, leidžiantį apsisaugoti ir apsaugoti kitus nuo koronaviruso plitimo. Nuotr. iš asmeninio archyvo
Praėjusių metų pradžioje pasirodžiusios pirmosios žinios apie Kinijoje pradėjusį sklisti virusą pamažu pasėjo nerimo daigą kone kiekvieno pasaulio piliečio širdyse. Vasario mėnesio pabaigoje koronavirusas pasiekė ir Lietuvą ir iki šiol joje siaučia.
Apie tai, kaip sekėsi ir sekasi Lietuvai, lyginant su kitomis šalimis, ir kokie pagrindiniai veiksmai lėmė tai, kad didžioji pasaulinės pandemijos grėsmės banga mus aplenkė, pasakoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.
Karantino privalumai, kovojant su virusu
Kovo 16 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, sustabdytos pramogos, o darbas ir švietimas perorientuotas veiklai nuotoliniu būdu. „Karantino paskelbimas, be abejo, gerokai prisidėjo prie COVID-19 epidemijos suvaldymo Lietuvoje ir užkirto kelią nevaldomam viruso plitimui visuomenėje, todėl Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, fiksuotas mažesnis sergamumas ir mažiau netekčių, susijusių su COVID-19. Karantinas suteikė galimybę sutelkti visus pajėgumus, priemones ir persitvarkyti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Nepaprastai svarbus buvo ir visuomenės susitelkimas, supratimas ir pagrindinių apsisaugojimo priemonių ir keliamų reikalavimų laikymasis“, – karantino privalumus vardija PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.

(0)






