Kaip žinote, dažnai svarbu ne tai, ką pasakome, bet tai, kaip pasakome ir perduodame informaciją. Vienas žmogus gali išdėstyti kritiką ir mes labai supyksime. Antras gali tą pačią kritiką pateikti kitais žodžiais ir kritika bus išklausyta bei priimta. Tas pats galioja ir viešiesiems pirkimams. Norint juos laimėti reikia labai galvoti apie tai, ką sakote ir kaip sakote. Rašant pirkėjui pasiūlymą būtina užtikrinti tai, kad dokumentai parašyti tvarkinga, aiškia lietuvių kalba ir yra be gramatinių klaidų. Tačiau ką daryti kai kalbame apie viešųjų konkursų pasiūlymų toną? Mes jums pateiksime keletą patarimų, kaip rašyti sėkmingesnius pasiūlymus ir viešieji pirkimai 2021-aisias Jums taps sėkmingesni.
Kategorijos "Kita" archyvas
Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų
Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tikram tikslui įgyvendinti.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fiziologiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.
Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus.
Nuo mažens svarbu turėti dienos planą
Visuomenės sveikatos specialistė D. Aleksejevaitė teigia, kad dienos režimas yra fiziologiškai pagrįstas. „Žmogaus galvos smegenų pusrutulių žievėje kiekvienas periferinis receptorius turi savo specialią vietą, reaguojančią į visus aplinkos ir vidaus organų dirginimus. Po tokio dirginimo lieka pėdsakų, o jei tokie pat dirginimai tuo pačiu laiku kartojasi kelis ar net keliolika kartų, šis signalas galvos smegenų žievėje įsitvirtina ir veiksmai pasidaro beveik automatiški.“
Trumposios maisto tiekimo grandinės – tiesus kelias pas klientą
Trumposios maisto tiekimo grandinės yra nauda ir vietos gamintojams, ir vartotojams. Tai teiginys, kurį patvirtins ne tik žemės ūkio specialistai, bet ir žemės ūkio bendrovės, jau dalyvaujančios šiame procese.
Ūkininkams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio, maisto produktų gamyba, perdirbimu ir rinkodara, derėtų prisiminti, kad galima dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (KPP) bei pasinaudoti priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ parama.
Po vieną – sudėtinga
Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „BIO LEUA“ direktorius Nikolajus Dubnikovas sakė, kad bendrovė taip pat pasinaudojo šia paramos rūšimi ir dabar ne tik tiesiogiai parduoda savo kooperatyvo narių užaugintą produkciją klientams, bet ir planuoja plėsti savo veiklos galimybes. Anot pašnekovo, mintis steigti kooperatinę bendrovę prieš daugiau nei dvejus metus kilo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos nariams, ši asociacija dalyvavo ir formuojant pradinį kapitalą. „Į „BIO LEUA“ susibūrė dalis asociacijos narių, – pasakojo pašnekovas. – Dėl to ir mūsų bendrovės pavadinimas susijęs su ekologija bei asociacijos santrumpa.“
Pasiskiepydami saugome savo ir aplinkinių sveikatą
Koronaviruso pandemija yra didžiulio masto pasaulinė krizė, paliekanti skaudžius padarinius ir turinti milžinišką neigiamą poveikį ne tik žmogaus sveikatai, bet ir socialiniam bei ekonominiam gyvenimui. Norint greičiau grįžti į įprastą rutiną ir apkabinti seniai matytą artimą žmogų, yra būtinas visuotinis imunitetas, o jį įmanoma suformuoti tik skiepijantis.
Apie koronaviruso vakcinacijos svarbą, ištirtą skiepų efektyvumą ir dezinformaciją kalba Santaros klinikų direktorius medicinai, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas.
Taip pat aktoriaus Mariaus Jampolskio žmona Renata Jampolskė dalijasi savo šeimos skiepijimosi patirtimi ir pasakoja, kodėl planuoja skiepytis ir nuo koronaviruso.
Vaiko dienotvarkė: kiek laiko leisti jam naudotis kompiuteriu?
Gyvename XXI amžiuje, kur kiekviena diena yra tarsi nauja pradžia ir nauja istorija. Atradimų ir išradimų kupinas pasaulis keičiasi nesustabdomu greičiu, prie kurio ritmo turime prisitaikyti visi – ir maži, ir dideli.
Dienos režimas yra puikiai pažįstamas nuolat skubantiems ir lekiantiems suaugusiesiems, kurie stengiasi suderinti darbą ir šeimą, tačiau neretai vaikų dienos režimas yra paliekamas natūraliai tėkmei, tikimasi, kad jis susiformuos savaime, tačiau dėl tokio nusistatymo ateityje gali kilti problemų.
Apie tai, kodėl svarbu vaikams nuo mažens formuoti dienos režimą ir kontroliuoti technologijų naudojimosi laiką, pasakoja vaikų psichologė Emilija Baltrūnaitė.
Skuodo Martyno Liuterio bažnyčios labdaros valgykla
Skuodo Martyno Liuterio bažnyčia primena, jog sunkiau besiverčiantieji ir per karantiną kiekvieną sekmadienį nuo 11 iki 13 val. gali gauti šilto maisto bei duonos. Tereikia tik atvykti pasiimti (Vaižganto 39A, Skuodas).
Ne pirmus metus labdaringa veikla užsiimanti Skuodo Martyno Liuterio bažnyčia bus labai dėkinga, jeigu atsiras geradaris, galintis maistui gaminti paaukoti bent maišą bulvių. Norint pasidalinti tuo geru su mažiau turinčiaisiais, reikėtų skambinti tel. 8 699 38 302.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir ponios Dianos Nausėdienės sveikinimas šalies žmonėms Naujųjų metų proga
Brangieji,
metų virsmas visada skatina apmąstyti nueitą kelią ir praskleisti ateities uždangą. Būtent ten slypi mūsų viltys ir planai. Tikiu, kad ateinančiais 2021 metais žengsime didelį žingsnį į priekį, kurdami žalesnę, inovatyvesnę ir labiau susiklausiusią, vieningą Lietuvą. Esu įsitikinęs, kad kitąmet apie pandemiją daugiau kalbėsime mažorine, o ne minorine nata.
Nepamirškime – valstybė prasideda nuo žmogaus. Klestinčią šalį gali kurti tik laisvi, orūs ir savimi pasitikintys žmonės. Laimės ir svajonių išsipildymo kiekvienai šeimai!
Tikėkime savimi ir valstybe. Stiprėkime kartu – ir maži, ir dideli. Tegul naujieji 2021 metai nuvilnija mūsų bendra, galinga ir kūrybinga banga į naująjį dešimtmetį. Būkite laimingi.
Laimingų Naujųjų metų!
Pandemijos gniaužtuose atsidūrusiam Skuodo verslui – valstybės pagalbos priemonės
Dėl Covid-19 pandemijos lapkritį visoje Lietuvoje antrą kartą per šiuos metus paskelbus karantiną, verslininkų nuotaikos subjuro. Statistikos departamento apklausos duomenimis, 24 proc. įmonių veiklą lapkritį apribojo koronavirusas, o verslo pasitikėjimo rodiklis krito. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtinus karantiną ir augant nukentėjusių įmonių skaičiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skubiai pavirtinti daugiau verslo paramos priemonių bei kviečia naudotis jau esamais finansiniais instrumentais
Alternatyva Skuodo įmonėms – paskolos už ne daugiau kaip 7 procentus palūkanų
Patekusios į Covid-19 pandemijos verpetus, nemažai įmonių patiria apyvartinių ir investicinių lėšų trūkumą. Tam, kad kasdieniai darbai būtų tęsiami, o ilgalaikiai plėtros projektai sėkmingai įgyvendinami, nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti nauja finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų.
Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pakeitus finansinės priemonės „Alternatyva“ sąlygas. Priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. eurų iš valstybės biudžeto, o ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos.
Nuo pandemijos nukentėjusiam verslui – 150 milijonų eurų subsidijų apyvartinėms lėšoms
Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl koronaviruso įtakos sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų.
Naujoji subsidijų schema bus derinama su Europos Komisija. Pastarosios institucijos patvirtinimą tikimasi gauti per artimiausias savaites, tad įmonės paraiškas galės teikti po Naujųjų metų.
Subsidijos dydį lems sumokėti mokesčiai
Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorės Ritos Armonienės, subsidiją galės gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurių apyvarta šių metų kovo-spalio mėnesiais sumažėjo 30 proc. ar daugiau, palyginus su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu. Subsidijos dydis sieks 25 proc. nuo įmonės darbuotojams praėjusiais metais sumokėtos ar įskaitytos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumos.