„Kas laukia persirgus koronavirusu?“

Gintaras džiaugiasi atsiradusia galimybe grąžinti gyvenimą į senas vėžes. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Gintaras džiaugiasi atsiradusia galimybe grąžinti gyvenimą į senas vėžes. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.

Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu

„Grįžo karantino atimti malonumai“

Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir varginantys, o priešingai – gana pakenčiami.“

Skaityti toliau

Ar verta keliauti per pandemiją?

Vytautas: „Po kelionės mano psichologinė savijauta pasikeitė 180 laipsnių.“ Nuotr. iš asmeninio archyvo

Vytautas: „Po kelionės mano psichologinė savijauta pasikeitė 180 laipsnių.“ Nuotr. iš asmeninio archyvo

Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti.

Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų.

Jautė psichologinį nuovargį

Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai, sumažėjus atvejų skaičiui, buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies.

Skaityti toliau

Kada ir kokio koronaviruso tyrimo reikia?

Irma sako, jog labiausiai bijojo užkrėsti savo tėvus. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Irma sako, jog labiausiai bijojo užkrėsti savo tėvus. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Koronavirusui priverstinai sustabdžius įsibėgėjusį pasaulį, testai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per visą pandemijos laikotarpį šalyje buvo atlikta per tris milijonus PGR, daugiau nei 630 tūkstančių antigeno ir netoli 170 tūkstančių antikūnų tyrimų.

Piliečiai iš įvairių šalies rajonų pasakoja, kokius testus jiems tenka atlikti, kaip jie gyvena šiandien ir kodėl visuomenę ragina vakcinuotis.

Džiaugiasi galimybe vakcinuotis

Kauno miesto gyventoja Irma, dalydamasi savo patirtimi, visų pirma sako, jog nuo pat karantino pradžios stengėsi laikytis saugaus atstumo, vengti susibūrimų, o dezinfekcinis skystis tapo neatsiejama moters kasdienybės dalimi.

Skaityti toliau

Ką žinoti sergant pačiam ar slaugant kitą?

Norvilė: „Mes juk niekada nežinome, kaip mes sirgsime, o vakcina ir yra ta galimybė ir savisauga, kad sirgtume lengviau.“ (nuotr. iš asmeninio archyvo)

Norvilė: „Mes juk niekada nežinome, kaip mes sirgsime, o vakcina ir yra ta galimybė ir savisauga, kad sirgtume lengviau.“ (nuotr. iš asmeninio archyvo)

Gerėjanti epidemiologinė situacija šalyje pamažu leidžia grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Tačiau klaidinga manyti, kad jau galime gyventi laisvai ir nevaržomai, nes pandemijos grėsmei ir karantino ribojimų atnaujinimui užkirsti kelią galime tik masine vakcinacija.

Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kaip jiems pavyko įveikti koronavirusą, kodėl tiki medicinos mokslu ir kokiomis nuotaikomis gyvena šiandien.

„Man pasisekė, kad prasirgau lengva forma“

Panevėžietė Norvilė sako, jog tikėtina, kad koronavirusu ji užsikrėtė darbe. Dirbdama ligoninėje tuomet, kai viskas „degė“, moteris labai aiškiai suprato, jog šis virusas nuo paprasto gripo skiriasi tuo, kad ši infekcija plinta žaibišku greičiu – dėl to, kai vienas žmogus užkrėsdavo visą skyrių, ligoninėse susidarydavo didžiuliai židiniai.

Skaityti toliau

„Accenture“ pradeda darbuotojų paiešką Lietuvoje – vasarą planuojama apmokyti 30 jaunesniųjų specialistų

Lietuvoje besikurianti informacinių technologijų (IT) įmonė „Accenture“ šią vasarą kviečia mokytis apie 30 jaunesniųjų specialistų, kurie galės pradėti karjerą IT srityje ar įsidarbinti įmonės pažangiųjų technologijų padalinyje Vilniuje.

„Accenture bootcamp“ mokymus baigę dalyviai gauna pažymėjimą, o sėkmingiausi – mokamą praktiką įmonėje, po kurios gali būti pasiūlomas nuolatinis darbas tarptautinėje įmonėje. Visi mokymai vyksta anglų kalba. Šie mokymai – tai ilgalaikės įmonės personalo atrankos programos dalis, jau ne vienerius metus sėkmingai veikianti Latvijoje.

Skaityti toliau

Krizinis nėštumas: kaip atrasti savyje stiprybės?

Gyd. akušeris-ginekologas Virgilijus Rudzinskas sako, jog moteris turi būti informuota, kad gebėtų priimti laisvą ir atsakingą sprendimą dėl savo krizinio nėštumo baigties. Nuotr. VšĮ LSMU Kauno ligoninės

Gyd. akušeris-ginekologas Virgilijus Rudzinskas sako, jog moteris turi būti informuota, kad gebėtų priimti laisvą ir atsakingą sprendimą dėl savo krizinio nėštumo baigties. Nuotr. VšĮ LSMU Kauno ligoninės

Sužinojus apie užsimezgusią gyvybę daugelį užplūsta neapsakomas džiaugsmas. Tačiau tais atvejais, kuomet moteris ar pora vaikų susilaukti negali ar įvyksta persileidimas ir visas pasaulis staiga sugriūna, svarbiausia prisiminti, kad niekada nesate vieni.

Apie krizinio nėštumo priežastis, galimas pasekmes ir prieinamą pagalbą pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų vadovas, gyd. akušeris-ginekologas Virgilijus Rudzinskas.

Tai daugiau nei neplanuotas nėštumas

Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip toks, kurio moteris nenorėjo, neplanavo ir kuris jai sukelia asmeninę ar santykių krizę.

„Toli gražu ne visos moterys, kurios teigia, kad jų nėštumas yra nenorimas ar neplanuotas, patiria jo krizę. Kita vertus, net ir planuotas nėštumas gali tapti kriziniu, pasikeitus aplinkybėms, kai, pavyzdžiui, įtariamos vaisiaus ligos, įvyksta persileidimas ar pasikeičia šeimos situacija“, – pažymi gyd. V. Rudzinskas.

Skaityti toliau

Kokios yra koronaviruso vakcinacijos galimybės?

Karolina: „Noriu grįžti į darbą, į renginius, keliauti.“ Nuotr. iš asmeninio archyvo.

Karolina: „Noriu grįžti į darbą, į renginius, keliauti.“ Nuotr. iš asmeninio archyvo.

Pasaulinė pandemija sukėlė begalę sunkumų, streso, nežinomybės ir dar daugiau diskusijų bei susipriešinimo dėl skirtingų įsitikinimų.

Šis laikotarpis buvo ypač sunkus visiems, tačiau, norint sužinoti, kokiomis nuotaikomis ir mintimis mūsų visuomenė gyvena šiandien, kalbiname piliečius iš skirtingų šalies rajonų ir dalijamės jų asmenine patirtimi.

„Noriu grįžti į darbą, į renginius, keliauti“

Karolina iš Palangos džiaugiasi, kad pavyko pakankamai nesudėtingai išgyventi didžiausių karantino sugriežtinimų laikotarpį. „Žinoma, dabar, kai situacija pasikeitusi, drįstu pasvajoti apie keliones į užsienį ir kitas pramogas“, – prisipažįsta ji.

Skaityti toliau

COVID-19 vakcina: mitai ir faktai

Jurgita sako, jog visuomenėje pasigenda socialinės atsakomybės ir supratimo, kad turime elgtis solidariai. Nuotr. iš asmeninių archyvų

Jurgita sako, jog visuomenėje pasigenda socialinės atsakomybės ir supratimo, kad turime elgtis solidariai. Nuotr. iš asmeninių archyvų

Pasaulinė pandemija sukėlė begalę sunkumų, streso, nežinomybės ir dar daugiau diskusijų bei susipriešinimo dėl skirtingų įsitikinimų.

Šis laikotarpis buvo ypač sunkus visiems, tačiau, norint sužinoti, kokiomis nuotaikomis ir mintimis mūsų visuomenė gyvena šiandien, kalbiname piliečius iš skirtingų šalies rajonų ir dalijamės jų asmenine patirtimi.

„Daliai visuomenės trūksta atsakomybės“

Šakiuose gyvenanti ir psichologe dirbanti Jurgita džiaugiasi, kad gyvenimas pamažu grįžta į buvusias vėžes. Nors jai tenka išgirsti prieštaringų nuomonių apie pandemiją ir jos suvaldymą, moteris turi aiškią savo poziciją.

Skaityti toliau

Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga

Gyd. R. Baušytės teigimu, lytinė bei reprodukcinė sveikata labai priklauso nuo bendros savijautos. Nuotr. fotografo P. Kazlausko

Gyd. R. Baušytės teigimu, lytinė bei reprodukcinė sveikata labai priklauso nuo bendros savijautos. Nuotr. fotografo P. Kazlausko

Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos.

VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai.

Skaityti toliau

Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur

Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.

Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ skiriama ūkininkams, kooperatyvams, žemės ūkio bendrovėms ir kitiems privatiems juridiniams asmenims, norintiems sustiprinti savo produkcijos konkurencingumą vietos rinkoje.

Šiai veiklos sričiai pereinamuoju 2021–2022 m. laikotarpiu skirta 11 mln. Eur. Iš jų 3 mln. Eur numatyti regioniniams logistikos centrams kurti.

Šių metų paraiškų priėmimui ketinta skirti 4 mln. Eur, tačiau nuspręsta nedelsti ir praplėsti trumpųjų maisto tiekimo grandinių mastą, įtraukiant ir logistikos centrų kūrimą. Tad skyrus papildomus 3 mln. Eur, bendra 2021 m. paraiškų priėmimui skirta suma sudarys 7 mln. Eur.

Paraiškos pagal šios priemonės veiklos sritį bus priimamos nuo liepos 12 d. iki rugsėjo 10 d.